Tai Dramatiška Istorija

Kodėl Mums
Jūsų Reikia?

 Didžiojo Magistro princo Fra’ Andrew Bertie Beatifikacijos bylos pradžia

Pirmą kartą daugelio šimtmečių Maltos ordino istorijoje jo Didysis Magistras yra siūlomas tapti šventuoju, todėl tai labai reikšmingas įvykis visiems maltiečiams.

2015 metų vasario 20 dieną buvusiam ilgamečiui (1988–2008) Maltos ordino Didžiajam Magistrui princui Fra’Andrew Bertie už Maltos ordino socialinių ir medicininių tarnybų visame pasaulyje kūrimą ir plėtimą, jo darbus viso pasaulio ligoniams ir vargstantiesiems Romoje buvo pradėta Beatifikacijos ir Kanonizacijos byla.

Apie 1300 Maltos ordino narių iš viso pasaulio tą dieną Romoje dalyvavo Dievo Tarno Fra’Andrew Bertie Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylos pradžios ceremonijoje ir šiam įvykiui skirtose Šv. Mišiose.

AndrewBertie185

Pirmą kartą daugelio šimtmečių Maltos ordino istorijoje jo Didysis Magistras yra siūlomas tapti šventuoju, todėl tai labai reikšmingas įvykis visiems maltiečiams. Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylos pradžios ceremonija prasidėjo Laterano Šv.Jono bazilikoje (Arcibasilica Papale di San Giovanni in Laterano). Tai viena iš keturių popiežiaus bazilikų Romoje, pati seniausia Vakarų pasaulyje.

Pažymėtina, kad šioje bazilikoje Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylos vyksta ypatingai retai. Paskutinė joje vykusi Beatifikacijos ir Kanonizacijos byla buvo popiežiaus Jono Pauliaus II.

AndrewBertie265

Ceremonijoje dalyvavo buvusio Maltos ordino Didžiojo Magistro brolis, šeimos nariai, daug jo draugų ir pasekėjų, kuriems jis buvo ir draugas, ir dvasinis vadovas. Į Beatifikacijos bylos pradžios ceremoniją taip pat atvyko visa Maltos ordino Didžioji Taryba, daugelio šalių Maltos ordino asociacijų prezidentai, Maltos ordino ambasadoriai įvairiose šalyse.

Šv. Mišias Beatifikacijos bylos atidarymo proga aukojo Maltos ordino Kardinolas Dvasios vadovas (Cardinalis Patronus of the Sovereign Order of Malta) Kardinolas Raymond Leo Burke.

AndrewBertie275

“Labai dėkoju Jums visiems, atvykusiems į Romą iš 35 šalių ir prisijungusiems prie mūsų, tuo išreiškiant didelę pagarbą šiam ypatingam didžiulio dvasingumo žmogui, – kreipėsi į susirinkusius Maltos ordino Didysis Magistras Fra’Matthew Festing . – Tai yra ypatingos pagarbos ženklas Fra’Andrew Bertie, kurį taip mylėjo tiek visas Ordinas, tiek ir kiekvienas jūsų. Šis susirinkimas – tai dar vienas galiojantis šios meilės paliudijimas.”

Didysis magistras Matther Festing atsiminė intensyvų Fra’Andrew Bertie dvasinį gyvenimą, o taip pat ir jo didžią meilę mokymuisi, tobulėjimui, dvasinėms paieškoms, visada motyvavusią šį puikų geriausių Didžiosios Britanijos mokyklų ir unversitetų studentą, o vėliau literatūros profesorių.Tačiau patys svarbiausi dalykai Andrew Bertie gyvenime buvo pasišventimas tarnauti Dievui, skurstantiems ir ligoniams.

AndrewBertie248

Maltos ordino Didysis magistras Matthew Festing apibūdino savo pirmtaką kaip reformatorių, atlikusį labai svarbius pakeitimus ordino gyvenime. Savo buvimo Didžiuoju Magistru metu (1988 – 2008) Fra’Andrew Bertie inicijavo pagrindinio Maltos ordino dokumento – Konstitucinės chartijos reformą, įnešė daug svarbių dalykų į Maltos ordino narių dvasinį gyvenimą, aktyviai siekė įtraukti į ordino gyvenimą jaunus žmones.

Tai tapo svariomis priežastimis pasiūlyti inicijuoti Fra’Andrew Bertie Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylą praėjus minimaliam leistinam pagal Kanonų teisę terminui – tik po penkių metų po jo mirties.

Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylos pradžios proga Didysis Magistras Fra’ Matthew Festing taip pat perskaitė specialų kreipimąsi į popiežių Pranciškų, išreikšdamas Maltos ordino didelį ir tikrą prisirišimą prie Šventojo tėvo mokymo. Magistras ypatingai pabrėžė Šventojo sosto “vis didėjantį pagalbos vargstantiems ir atstumtiesiems realizavimą.”

Lietuvos delegacijos nariai savo įspūdžiuose iš Beatifikacijos ir Kanonizacijos pradžios ceremonijos Romoje pažymėjo ne tik didžiulę dvasinę šio įvykio reikšmę, tačiau ir ypatingus Fra’Andrew Bertie nuopelnus Lietuvai ir Rytų Europos šalims.

Žmogus, kėlęs sau labai didelius reikalavimus

Princas Fra’Andrew Bertie buvo nepaprastas žmogus, kėlęs sau labai aukštus reikalavimus.

„Gyvenime kiekvienas privalome siekti tik pačių aukščiausių tikslų ir vertingiausių idealų. Jeigu sieksime tik lengvų tikslų – mūsų standartai neišvengiamai kris ir jokios pažangos nebus, – sakydavo jis. – Pasiekti kažko didžio įmanoma, tik įdedant didžiules pastangas, o neretai ir per kančias.“

img386

78-asis Maltos ordino Didysis magistras Andrew (Willoughby Ninian) Bertie kilęs iš labai kilmingos šeimos. Jis buvo 7–ojo Abingdon’o grafo anūkas (iš tėvo pusės), o iš motinos, Bute markizės (Marquess of Bute) pusės – tiesioginis Didžiosios Britanijos Stiuartų karališkos linijos palikuonis ir Didžiosios Britanijos karalienės Elizabeth II giminaitis.

Princas Andrew Bertie buvo pirmasis anglas, išrinktas į Maltos ordino Didžiojo Magistro postą per visą Maltos ordino daugiau kaip 900 metų istoriją. Išbuvo jis šiame poste tikrai ilgai – nuo 1988 iki pat savo mirties 2008 metų vasarį.

Paprastas, tačiau labai išsilavinęs

Gimęs Londone 1929 metais, princas Andrew Bertie mokėsi Ampleforth koledže šiaurės Anglijoje, studijavo Oksfordo ir Londono universitetuose. 1948–1950 metais būsimasis Didysis Magistras tarnavo Škotų gvardijoje, kur 1949 metais gavo karininko laipsnį. Išėjęs iš armijos jis pradėjo dėstyti užsienio kalbas Worth miesto Benediktinų koledže, kur praleido 23 metus.

„Andrew buvo labai šiltas ir mylintis žmones, – prisiminė kunigas Stephen Ortiger, jo kolega Worh Benediktinų koledže, –  vienas iš tokių dėstytojų, kuriuos studentai visada atsimena.“

Ambasada_031

Kunigas šypsodamasis kalbėjo, kad princas Fra’Andrew Bertie tikrai labai nustebtų, sužinojęs, kad pradedama jo Beatifikacijos ir Kanonizacijos byla. Pasak kunigo, princas gyvenime tikrai neturėjo kažkokios pabrėžtinos didybės ar apsimestinio šventumo, tačiau ne todėl, kad jis toks nebuvo, o todėl, kad jam tikrai nesinorėjo to niekam rodyti. Andrew Bertie darė gerus dalykus tyliai, niekada nesistengdavo tuo išsiskirti ar pasirodyti.

Princas Andrew Bertie buvo labai apsiskaitęs ir didelis kalbų žinovas. Nors būsimasis Didysis Magistras dėstė Worth koledže prancūzų ir ispanų kalbas, tačiau jam yra tekę dėstyti ir kitas anglams netgi labai egzotiškas kalbas – rusų, tibetiečių, net sanskrito. Andrew Bertie labai domėjosi Rytų filosofija, dvasinėmis jų vertybėmis ir religijomis (ypač budizmu), tačiau visada jis liko tvirtas katalikas. Tarnavimas armijoje irgi paliko savo pėdsaką – princas turėjo juodą dziudo diržą, buvo puikus fechtuotojas.

Ambasada_032

„Būtent iš Andrew aš išmokau, kad išminties kaupimas ir mokymasis trunka visą gyvenimą,  tai yra tam tikras įsipareigojimas savo paties tobulėjimui ir dvasiniam augimui, – prisiminė bendravimus su būsimuoju Didžiuoju Magistru kunigas Ortiger, kuris, be savo tiesioginės – Worth koledžo abato, pareigybės, taip pat turi profesionalaus lėktuvo piloto kvalifikaciją. – Andrew įkvėpdavo ne tik mane, tačiau ir tūkstančius kitų Worth koledžo studentų, kurie jį pažino, skatindamas siekti vertybinių aukštumų, didžių tikslų. Andrew žinios daugelyje sričių mus visus tiesiog stulbino, jis buvo kaip tikra vaikščiojanti enciklopedija…“

Draugų liudijimu, princas buvo labai kuklus, netgi asketiškas. Jis turėdavo porą nepaprastai tvarkingų kostiumų, o savo atostogų Maltoje metu važinėdavo kukliu „Fiat“ automobiliu.

Dosnus likimo nuskriaustiesiems ir ligoniams

Draugai princą Andrew Bertie prisimena kaip itin dvasingą ir rūpestingą žmogų Bičiulių teigimu, princas buvo vienas iš dosniausių žmonių, kuriuos jie sutiko savo gyvenime. Ypač dosnus jis būdavo gyvenimo nuskriaustiesiems, jam netgi patikdavo būtent šiems žmonėms parodyti savo ypatingą dosnumą ir nusižeminimą.

Ypač rimtai Andrew Bertie žiūrėdavo į neįgaliųjų globą. Pradėjęs dėstyti Worth koledže 1960 metais, jis tuoj pat ėmė propaguoti piligrimystę į Lurdą,  rinkdavo piligrimų studentų grupes iš Worth ir Downside miestų, įjungdamas jas į Maltos ordino piligrimų delegacijas iš Didžiosios Britanijos. Kaip Andrew Bertie pats sakydavo, jo tikslas buvo paskatinti šių jaunų žmonių tarnavimą sergantiems ir neįgaliesiems. Draugai pasakoja, kad princas Andrew būdavo pats laimingiausias, kai galėdavo pasitarnauti jauniems neįgaliesiems, daugelis būtent dėl to prisimena jį iš Lurdo piligriminių kelionių.

Ambasada_039

„Daryti kažką naudingo ir svarbaus kenčiantiems jam būdavo pats vertingiausias dalykas, – prisimena kunigas Ortiger. – Jis skatindavo studentus mąstyti  Lurdo  vertybėmis – apie tai, kaip padėti ligoniams ir neįgaliesiems.“

Būtent noras pasirūpinti ligoniais ir neįgaliaisiais ir paskatino princą Fra’Andrew Bertie 1956 metais prisijungti prie Maltos ordino, o vėliau – 1981 metais – tapti jo tikruoju riteriu (Professed Knight), duoti amžinuosius įžadus.

Tapęs Maltos ordino nariu, princas Fra’Andrew pradėjo dar aktyvesnį ir platesnį darbą, rūpinantis ligoniais ir neįgaliaisiais. Būdamas Maltos ordino Didžiuoju Magistru, jis dažnai aplankydavo San Giovanni Battista Hospital at La Magliana ligoninę Romos priemiestyje, taip pat anonimiškai kaip paprastas patarnautojas (!) padėdavo vienoje iš Romos ligoninių. Būtent šis faktas geriausiai atspindi Andrew Bertie tikrąją prigimtį ir moralines vertybes – tarnavimą sergantiems ir kenčiantiems, nesiekiant jokios garbės.

Kreipdamasis į popiežių Benediktą XVI savo audiencijos 2007 metais metu, Didysis Magistras Fra’Andrew dar kartą priminė, kaip pirmieji Maltos ordino riteriai pašvęsdavo savo gyvenimą sergantiems ir sužeistiems piligrimams, keliavusiems į Šventąją žemę. Riteriai netgi vadindavo ligonius „mūsų sergančiais viešpačiais“. Didysis Magistras taip pat visą gyvenimą išliko ištikimas šiai ypatingai pagalbai sergantiems, vadindamas ligonius pačiu svarbiausiu savo misijos Maltos ordine aspektu.

Priėmęs Maltos ordino tikrojo nario amžinuosius įžadus 1981 metais, princas Andrew Bertie 1983 metais buvo išrinktas į aukščiausią Maltos ordino valdymo organą – Suverenią Tarybą. Dėl šio paskirimo princas persikelė iš gimtojo Worth miesto Didžiojoje Britanijoje į Romą, kur jis po penkerių metų buvo išrinktas Didžiuoju Magistru. Princas Andrew Bertie priėmė šį išrinkimą ne tik kaip jam suteiktą garbę, tačiau visų pirma – kaip savo ypatingą pareigą tarnauti ligoniams ir gyvenimo nuskriaustiesiems įvairiose pasaulio šalyse.

 

Princui Andrew Bertie tapus Didžiuoju magistru, Maltos ordino veikla pasaulyje labai išaugo. Dabar Maltos ordinas vykdo medicininę ir socialinę pagalbą 120–yje šalių, ne tik tiekdamas ten humanitarinę pagalbą, tačiau ir kurdamas ligonines,, greitosios pagalbos ir socialinės pagalbos tarnybas, sanitarines ir vandens gėlinimo stotis.

 

„Kaip Didysis Maltos Ordino magistras, vadovaudamas Ordinui sunkiu permainų metu Europos istorijoje ir jos didėjančios sekuliarizacijos laikotarpiu, jis atliko šią misiją puikiai, išplėsdamas Ordino autoritetą visame pasaulyje,“ – sakė Britų Maltos ordino asociacijos prezidentas Princas Rupert Zu Loewenstein Didžiojo Magistro Fra’Andrew Bertie laidotuvėse Romoje.

 

Vizitas Lietuvoje

 

Lietuvos maltiečiams įsiminė Didžiojo Magistro princo Andrew Bertie valstybinis vizitas Lietuvoje 1999 metų gegužės mėnesį. Tuomet jis susitiko su tuometiniu prezidentu J. E. Valdu Adamkumi, pasakė kalbą Lietuvos seime, aplankė maltiečių bendruomenes Vilniuje ir Trakuose.

 

Didysis Magistras visiems tada išliko atmintyje kaip išsilavinęs, apsiskaitęs, tačiau labai kuklus ir tylus žmogus, jautęsis kiek nejaukiai, kad yra priverstas būti dėmesio centre.

 

Visiems pažinojusiems Didįjį Magistrą ir jo darbus, jo stengimąsi visada siekti pačių aukščiausių moralinių ir vertybinių idealų, princo Andrew Bertie Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylos pradėjimas nenustebino. Pasaulio maltiečiai mato tai, kaip princo Andrew Bertie didžių darbų įvertinimo loginę seką.

 

Pagerbdami buvusį Didyjį Magistrą princą Andrew Bertie ir iškilmingą jo Beatifikacijos ir Kanonizacijos bylos pradžios ceremoniją Romoje, Lietuvos maltiečiai meldėsi specialiai aukojamose Šv. Mišiose 24–iuose Lietuvos miestuose.