Tai Dramatiška Istorija

Kodėl Mums
Jūsų Reikia?

Maltiečiai – 2015 metų draugiškiausia neįgaliems bendruomenė

Vakar Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai paminėti skirtame, pirmą kartą vykusiame šventiniame renginyje „Griaunantys sienas“, globojamame LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, iškilmingai apdovanoti verslo ir neįgaliųjų bendruomenės atstovai, skatinantys neįgaliųjų integraciją į visuomenę.

Laureatai autoriniais dailininko Nerijaus Treinio sukurtais medaliais apdovanoti šešiose kategorijose. Maltiečiai nugalėjo nominacijoje „Už draugiškiausią neįgaliems bendruomenę“ .

Apdovanojimas1

 

„Man yra didelė garbė būti su šiais žmonėmis, jiems padėkoti, taip pat padėkoti ir tiems, kurie kuria socialiai atsakingą verslą, jame integruodami neįgaliuosius, tiems, kurie savanoriauja, rodydami žmogišką dėmesį ir širdies šilumą žmonėms su negalia“, – sakė A. Pabedinskienė.

Romas Šventėjė 

Maltiečiai apdovanoti už savo daugybę veiklų, padedančių neįgaliems. Apdovanojimą organizacijai atsiėmė MOPT prezidentas Romas Abunevičius. “Džiaugiamės, kad mūsų organizacijos veikla plečiasi ir galime vis daugiau padėti neįgaliems, – sakė prezidentas. – Tai ne tik mūsų tradicinės, jau daug metų vykdomos neįgaliųjų piligriminės kelionės į Lurdą ir dalyvavimas tarptautinėse Maltos ordino vasaros stovyklose neįgaliam jaunimui “MaltaCamp”, tačiau taip pat ir neįgaliųjų aktyvios reabilitacijos stovykla, pavežėjimo paslauga “Važiuojam”, pagalba neįgaliems senjorams. “

 Ypač didelio dėmesio susilaukė maltiečių aktyvios neįgaliųjų reabilitacijos stovykla Klaipėdoje praeitą vasarą. Kuo ji ypatinga ir kuo skyrėsi nuo kitų panašaus pobūdžio stovyklų?

rinktines2

„Negalią turintys žmonės Lietuvoje dažnai jaučia didelę atskirtį nuo visuomenės ne tik dėl jiems prastai pritaikytos infrastruktūros, bet ir dėl psichologinių problemų. Labai jautriai į pasikeitusį gyvenimą reaguoja neįgaliais neseniai tapę jauni žmonės – jie yra uždari ir netiki, kad su negalia galima gyventi, – kalbėjo vienas iš MOPT neįgaliųjų stovyklos kūrėjų Bronius Einars. – Ypač norisi padėti stuburo traumą patyrusiems asmenims, kuriems palaikymas bei dalijimasis sėkmės istorijomis yra būtinas stresui įveikti. Būtent to ir siekėme šioje specialioje stovykloje“.

 Stovykloje neįgalieji buvo mokomi gyventi visavertį gyvenimą, skatinami siekti tų pačių tikslų, kurių įprastai siekia sveiki asmenys – tai šeimyninė padėtis, savirealizacija darbe, socialinio gyvenimo gerovė, gyvenimo būdo įvairovė. Taip pat neįgalieji mokėsi geriau valdyti vežimėlį, savarankiškai judėti mieste, amatų ar meno atlikimo – visko, kas juos paskatintų labiau pasitikėti savimi ir sugrįžti į darbą ar mokslus. Svarbiausias stovyklos tikslas – priversti neįgaliuosius patikėti ateitimi.

rinktines1

Nors neįgaliais stovykloje rūpinosi patyrę kvalifikuoti instruktoriai, didžiausias stovyklos išskirtinumas – tai, kad neįgaliųjų mentoriais buvo taip pat neįgalūs žmonės, gyvenantys visavertį gyvenimą. Jie dalin0si savo patirtimi apie negalią turinčio asmens prisitaikymo galimybes, pvz., apie neįgalaus asmens gebėjimą keliauti, vairuoti, naudotis viešuoju transportu, apsirengti, išsimaudyti duše, reguliuoti šlapimo pūslės veiklą, dirbti ar poilsiauti.

Būtent mentoriai buvo tie žmonės, kurie tapo autoritetu jos dalyviams ir savo sėkmės istorijomis įkvėpė jaunus neįgalius žmones patikėti gyvenimu.

 Stovykloje dalyvavo 14 18-36 metų neįgaliųjų, kurie dėl prieš metus ar dvejus patirtos stuburo ar kitos traumos geba judėti tik su neįgaliojo vežimėliu. Stovyklos dalyvius iš įvairių Lietuvos vietovių atrinko specialistų komanda, kurios atstovai su neįgaliaisiais dirba kiekvieną dieną. Į stovyklą atrinkti tie, kuriems labiausiai reikia pagalbos, t. y. tie, kurie neįgaliais tapo negrįžtamai ir su tuo reikia susitaikyti. 10 – ies dienų stovykla organizuojama iš Eseno (Vokietija) vyskupijos maltiečių lėšų, todėl dalyviams ji nemokama. Vechtos vyskupijos (Vokietija) maltiečiai padovanojo šiai programai du specialus padidinto pravažumo neįgaliųjų vežimėlius.

 

 

rinktines3

Stovykloje be dalyvių ir 6 jų mentorių bei instruktorių, dirbo ir 10 pagalbininkų, kurie visokeriopą pagalbą teikė 24 valandas per parą, 2 medicinos darbuotojai, 4 laikini pagalbininkai, 1 kunigas. Iš viso į projektą įtraukti 45 žmonės, iš jų 20 neįgalieji, judantys vežimėliu.

Kitos tokio pobūdžio stovyklos ar programos Lietuvoje nėra (išskyrus pirminę medicininės reabilitacijos vasaros stovyklą). Paskutinis panašus projektas Lietuvoje buvo organizuotas prieš 10 metų.

Tikimasi, kad ši stovykla kitais metais išaugs į dvi atskiras stovyklas, o žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, – taps nuolatine programa.

Martyno Ambrazo (ELTA) nuotraukos