Maltos ordino Neįgalaus Jaunimo vasaros stovykla Prancūzijoje

“Į Maltos ordino Neįgalaus jaunimo stovyklą Prancūzijoje Lietuvos delegacijoje vyko 6 neįgalieji, lydimi maltiečių savanorių. Visų neįgaliųjų gyvenimo ir neįgalumo istorija skirtinga – vieni yra neįgalieji nuo vaikystės, kiti tapo jais po sunkių ligų ar autoįvykių, – pasakoja Maltos ordino Neįgalaus jaunimo vasaros stovyklos Bretanėje Lietuvos delegacijos vadovė AAS “BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje Žalų reguliavimo departamento direktorė maltiečių savanorė Karolina Karpova. – Kai kuriems iš jų tokia išvyka ir netgi skridimas lėktuvu buvo visiškai nauja patirtis, tačiau tai tik sustiprino mūsų delegacijos dalyvių draugystę ir pagalbą vienas kitam.”

Summer camp 1

Pasak Karolinos, tai ką jie pamatė, atvykę į stovyklą Bretanėje, buvo stebuklas – nuostabi vieta, turtinga programa, didžiulės organizatorių pastangos padaryti stovyklą nepamirštama kiekvienam jos dalyviui. Stovykloje dalyvavo 25 šalių atstovai. Jiems buvo paruošta ir išdalinta 12 000 porcijų (apie 5 tonos) maisto, 3500 l vandens, dalyviams pervežti buvo panaudota 13 laivų, 15 autobusų. Iš įvairių šalių į stovyklą atvyko 200 neįgaliųjų ir jų padėjėjų. Iš viso stovykloje dalyvavo daugiau kaip 500 dalyvių.

Stovykla 5

Pasak Karolinos, nepaisant blogo oro, stovyklos programa buvo nuostabiai turininga. Buvo surengta labai daug užsiėmimų pačioje stovykloje ir už jos ribų. Stovyklos dalyviams buvo surengtas povandeninis nardymas, žvejyba, Bretanės regiono maisto paruošimo mokymai, apsilankė cirkas, jie buvo mokomi Bretanės regiono šokių, buvo surengtas specialus prancūzų muzikos žvaigždės Alain Souchon koncertas, paplūdimio vakarėlis. Neįgalieji plaukiojo laivais, tempė lynus, turėjo bendrą išvyką į karo lakūnų bazę, turėjo galimybę pasimokyti, kaip gesinti gaisrus,  pabendrauti su lakūnais, pamatė, kaip dirba specialiai apmokyti gelbėjimo šunys.

Stovykla 2

Įdomiausia atrakcija vyrams buvo didžiulio laivo valdymo simuliatorius. Juo Bretanės Karo akademijos studentai mokosi vairuoti karinius laivus. Tai 3D vaizdo simuliatorius su daugybe ekranų. Laivas tikroviškai siūbuoja, perduoda realius tikro plaukimo pojūčius. Neįgalioms merginoms buvo surengtos grožio procedūros – spa, masažas, manikiūras.

Stovykla 3

Neįgalūs stovyklos dalyviai šoko, žaidė vandens žaidimus, keliavo į išvykas. Viena įspūdingiausių išvykų – į Jūrų muziejų, kuriame visi žavėjosi akvariumuose gyvenančių gyvūnų laisve ir greičiu. Jautėsi, kad gyvūnai muziejuje yra tikrai mylimi ir puikiai prižiūrimi.

Stovykla 4

Nors Prancūzijoje vyko žemdirbių streikas ir daug kelių buvo uždaryti, organizatoriai pasirūpino, kad tai nesutrukdytų dalyvių išvykoms – daug kur dalyvių autobusus lydėjo policijos eskortas.

Stovykla 1

Pasak Karolinos, Lietuvos delegacija išsiskyrė draugiškumu ir geru pasiruošimu stovyklai. “Mūsų komanda buvo pati draugiškiausia, niekada tarp mūsų nekilo jokių konfliktų, nebuvo liūdesio ar pykčio. Vykdami į stovyklą žinojome, kad kiekviena delegacija turės pristatyti savo šalį, todėl tam pasiruošėme – vežėmės lietuviškus nacionalinius rūbus, staltieses, įsidėjome lietuviškų skanumynų ir gėrimų. Mūsų surengtas Lietuvos pristatymas buvo labai populiarus – jame dalyvavo daugybė stovyklos dalyvių, visos mūsų paruoštos vaišės buvo suvalgytos.”

IMG_2069

Lietuvos delegacija jau antrą kartą laimėjo stovykloje rengiamų kriketo varžybų Kristoferio taurę. Jos įsteigimo istorija įdomi ir įsimenanti – prieš keletą metų vienai iš komandų grįžtant iš stovyklos ji pateko į autoįvykį. Iš penkių važiavusių žuvo keturi. Tarp jų – berniukas vardu Kristoferis. Jo tėvai jam atminti įsteigė Kristoferio taurę, dėl kurios kasmet dabar stovykloje kovoja daugelio šalių kriketo komandos.
Stovykla 6

Tačiau, pasak Karolinos, stovyklos dalyviams svarbiausia yra ne tiek pramogos, kiek ypatingi jausmai ir patyrimas, kurį visi kartu ten patiria. “ Neįgalieji stovykloje pasijunta  visai kitaip, negu įprastame gyvenime, – pasakoja Karolina. – Prieš išvykdami, jie kasdien patirdavo daug nepatogumų ir gyvenimo sunkumų, tačiau stovykloje nuo pat pirmos dienos jie tampa ypatingais ir labai laimingais. Viskas stovykloje sukurta jiems, jų nepamirštamiems įspūdžiams, jų laimei. Kitaip pasijunta ir atvykę ten savanoriai, kurie įprastame gyvenime dažnai yra sėkmingi, kilmingi ir pasiturintys. Stovykloje jie tampa neįgaliųjų padėjėjais, gyvena su jais viename kambaryje, kas minutę mato, su kokiais sunkumais susiduria neįgalieji kasdienėse situacijose – bandydami apsirengti, eidami į tualetą. Ne vienam savanorių – tai akis atveriantis ir gyvenimą keičiantis patyrimas. Visi be išimties – tiek neįgalieji, tiek savanoriai po stovyklos namo grįžta kitokie – kitaip jaučiantys ir matantys vienas kitą. Manau, kad tai ir yra pats aukščiausias maltiečių jaunimo stovyklos neįgaliam jaunimui įvertinimas. ”