Pasaulinę vargstančiųjų dieną maltiečiai pasitiko ne žodžiu, o darbu

Pernai rudenį užbaigdamas Gailestingumo jubiliejų, Popiežius Pranciškus visą Bažnyčią pakvietė kasmet minėti Pasaulinę vargstančiųjų dieną – ypatingą dėmesį skirti materialinį skurdą bei neteisybę kenčiantiesiems, likimo ir kitų žmonių nuskriaustiesiems. Vargstančiųjų diena pirmą kartą šiemet minima lapkričio 19-ąją ir Popiežius kviečia ją pasitikti konkrečiais artimo meilės darbais, įvairiomis iniciatyvomis vietinėse bendruomenėse parodyti draugystę ir solidarumą su bėdų prispaustaisiais, suteikti jiems konkrečią pagalbą.

Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnyba tokius konkrečius meilės artimam darbus vykdo nuolat. Lietuvius su viso pasaulio maltiečiais vienija ir pasižadėjimas, bendras moto – tikėjimo saugojimas ir pagalba vargstančiam. Taigi visos maltiečių dienos yra pagalbos vargstančiajam dienos.

Noriu įsitikinti, ar iš tikrųjų yra taip, ir šeštadienį, Vargstančiųjų dienos minėjimo išvakarėse, išvykstu lankyti maltiečių. Bandysiu apsukti kuo didesnį ratą per Lietuvą, kuo daugiau pamatyti. Šiuo metu vyksta kasmetinė paramos akcija „Maltiečių sriuba“, kurios metu renkamos lėšas skurdžiai gyvenančių senelių maitinimui ir priežiūrai. Akcija skelbia, kad net 22 šalies vietovėse pagalbos laukiantiems vienišiems žilagalviams yra vežamas šiltas maistas termosuose. Ir taip visus metus. Garbinga. Bet šiandien šeštadienis, savaitės sriuba išvežiota, tad ką dar gero nuveiks maltiečiai?

Kelionę dar su tamsa iš Vilniaus pradedu Aukštadvario link. Mane pasitinka Irena, eisime lankyti Kuruncikų kaime palaikiame namelyje besiglaudžiančios moters. Girtaujančio ir smurtaujančio vyro išvaryta Pranutė išlėkė iš namų kaip stovi. Gerai, kad seniūnija garbingo amžiaus moteriškei leido įsikurti apleistame namelyje, vos ne sandėliuke. Liūdna, kai gyvenimui persiritus į antrą pusę viską tenka pradėti iš naujo. Aplūžusi krosnis, kambariuke pelėsis, elektros nėra, o lova – ant kaladžių pamestas čiužinys. Išvarytai iš namų su guminiais batais, šiandien Pranutei reikia ir šilto apavo, ir kibiro, ir kirvio malkoms pakapoti. Maltietė Irena, žinoma, pas ją atkeliauja ne tuščiomis – praverčia viskas, ką pavyko greitomis sugriebti: šilti drabužiai, maistas, patalai, žvakės. Abi moterys susirūpinusios apeina trobelės kampus – daug reikalų laukia, sutaria, kad kitą kartą Irena atveš radiją su baterijomis, pjūklą ir puodą vandeniui šildyti. Išgyvenimo iššūkis. Televizijos kuria dirbtinius išgyvenimo šou, o čia viskas vyksta tikrai ir šiandien.

Toliau suku į Simną pas Laimutę, čia susirinkęs jaunimas ruošiasi aplankyti vienišą močiutę Aldoną. Jos sūnų ir marčių jau nebėra, o anūkai kažkur išsilakstę po pasaulį. Ligotai senutei jaunimo pagalba – didelis džiaugsmas, atrodo, net pačios Aldonos akyse įsižiebia jaunatviška kibirkštėlė, noras kibti į darbus. Senutė guodžiasi, kad tokie apsilankymai jai gražiausia, kas dar liko gyvenime. Jaučiasi reikalinga, nepamiršta. Nepamiršta bus ir 89-erių Bronytė, buvusi šaulių savanorė. Pirmadienį ją Simno jaunosios maltietės, irgi šaulės, pasveikins su artėjančia Lietuvos kariuomenės diena. Bronytė, kaip visad, susigraudins – džiaugsis, kad jos vienišas dienas praskaidrina ir buitį palengvina maltiečių apsilankymai.

Jaunimo klegesy ir man patiktų pabūti ilgiau, bet laukia Kaunas. Čia savanoris Vaidas šiandien su močiute Anastazija ruošiasi bažnyčion. Nastutei, taip švelniai savo globotinę vadina Kauno maltiečiai, vasarį sukaks 100 metų. Visa šimtmečio Lietuva joje. Dirbo siuvėja, turėjo vyrą ir sūnų, dabar jų nebėra. Vienišai močiutei išgyventi padeda maltiečiai – atveža sriubos, rūpinasi buitimi. Bet šiandien, šeštadienį, ne darbų diena – Vaidas Anastaziją veš į bažnyčią, juk lapkritis maldų už mirusius laikas, o gal pavyks ir išpažinties prieiti, Kalėdos ne už kalnų.

Palieku kauniečius su geruma ir šviesa ant širdies. Ne tokia ir bejėgiška ta senatvė, kai apgaubta rūpesčiu ir pagarbia padėka.

Jau greit pietūs, o aš vos kelis maltietiškus miestus ir miestelius apvažiavau. Reikėtų aplankyti net 40. Nespėsiu visur. Paskambinsiu – koks gi Žemaitijos maltiečių šeštadienis. Klaipėdietės Loreta ir Aiva yra Maltos ordino pagalbos tarnybos kaniterapeutės, šiandien jos su savo augintinėmis – Berno zenenhundo veislės Lota bei linksmuole kokerspaniele Kleopatra – lydės regėjimo negalią turinčius vaikus į ekskursiją. Tiesa, gido pareigas Lota ir Kleopatra atlieka ypatingu, šunišku būdu, kad negalią turintiems vaikams būtų drąsiau svetimoje aplinkoje tarp nepažįstamų žmonių. Daug kantrybės reikalaujantis užsiėmimas šeštadienio popietei. Gal lengviau būtų šiaip pabėgioti su augintiniais miškelyje. Tik ne maltietėms…

Į Tauragę paskambinus, atsiliepia Saulius, jis su Renata 11 val. jau aplankė tris IKI parduotuves ir surinko trumpai galiojančius produktus. Pagal sutartį su „Maisto banku“ šis maistas bus nuvežtas skurstantiems. Renata ir Saulius produktus surūšiuos ir su savanore Linute prisės puodelio arbatos – juk šeštadienis. Tačiau tik trumpam, nėra kada, globojamų senolių ir varguolių šeimose jie labai laukiami. Būna, kad nekantriausieji net skambina, skubina, pasitikti ateina – maltiečių atnešti produktai daugeliui jų reiškia sotesnį savaitgalio stalą.

Dar susisiekiu su ilgamete maltiete Danute iš Akmenės. Pasirodo, ji susiruošė pas vaikus į Šiaulius, nori su anūkais pasimatyti. Bet pakeliui dar aplankė Ventoje gyvenančią vienišą močiutę Janiną. Vargų ir skurdo prispaustai senutei net akys nušvito Danutę su dovanomis išvydus. Atvežė gerų žmonių paaukotų konservuotų daržovių, šiltą megztinį, nupirko saldumynų. Janiną rado belaukiančią draugių, tad padėjo apsitvarkyti, iš atvežtų produktų pasiruošti kuklias vaišes. „Tik 9 kilometrai į šoną, kas čia tokio, bet džiaugsmo vienišai močiutei bus visam savaitgaliui“, – sako Danutė. Neišmatuojamas tas jos gerumas, net savaitgalį rūpi, ką dar gali padaryti dėl kitų…

Diena jau ritasi į antrą pusę, reikėtų sukti link namų. Na, dar į Uteną užšoksiu. Čia Diana su savanorėmis šiandien dalija padėvėtus drabužius. Surinko, surūšiavo, žino, kad ateinant žiemai nemažai varguolių atskubės šiltesnio apavo ar striukės paieškoti. Liūdna, bet skurstančios šeimos labai laukia tokių savaitgalių, nes į parduotuves eiti neturi už ką. Beje, šiandien moterys dar lankėsi sunkiai besiverčiančioje šeimoje ir dviem berniukams nuvežė naujus patalus (čiužinius, antklodes, pagalves, užvalkalus). Lėšų (50 eurų) tam skyrė nenorėjęs skelbtis geradaris, o „Bikuvos prekybos“ baldų skyriaus pardavėjai ir turgaus prekiautojai pirkiniams pritaikė nuolaidas. Štai taip – visi prisidėję nuveikė didelį darbą: padovanojo vaikams gražius ir spalvotus sapnus.

Pakeliui į Vilnių – Švenčionėliai. Čia maltietė Aldona jau nuo ryto vežioja trumpai galiojančius produktus iš IKI. Persėdu į jos senutėlę mašiną ir riedame į svečius. Mūsų laukia 3 gražūs vaikiukai. Jų tėtis miręs, mamai apribotos motinystės teisės, tad 10, 8 ir 6 metų anūkus augina viena močiutė. Įsukus į kiemą, pasitinka šuniukas, jis net nebeloja – juk Aldutė čia kaip sava, dažnai užsuka. Visi skuba apžiūrėti atvežtų produktų, o šešerių mažoji pasistiebusi vis žvilgčioja – gal šiandien bus koks pyragaitis. Radusi apsidžiaugia ir primena, kad Aldona yra pažadėjusi lėlę, be to, pernykščiai batukai spaudžia. Oi, nepamiršo visų šios šeimos bėdų Aldutė, neša viską, ką tik koks geradaris paaukoja, visaip bando močiutę palaikyti.

Atsisveikiname su klegančiais vaikais, nes jau vėluojame pas 64 m. Onutę. Ji nekantrauja prie lango mūsų laukdama. Moteris daug metų be abiejų kojų, tad Aldona jai ne tik maisto produktų atveža, bet ir, jei reikia, vaistų, buities reikmenų. Maltietė Onutei ir kojos, ir žinios apie miestelio reikalus, kas nevaikštančiai moteriai labai rūpi

Grįžtu į Vilnių jau vakare. O maltiečių biure mane pasitinka ne tamsa – čia šeštadienio vakarą susirinkęs senjorų klubas aptarti, ką Kalėdų proga dovanos vienišiems seneliams. 11 senjorų ir 3 savanoriai jaukiai gurkšnoja arbatą. Vyresnio amžiaus žmonės, išėję į pensiją, pasijaučia nereikalingi, vieniši, o klube liūdėti nėra kada – pagalbos laukia silpnesni ir vargingesni, nelieka laiko galvoti apie savo ligas. „Jeigu ne maltiečiai, šeštadienio vakarą sėdėčiau viena namuose ir galvočiau, kurį sąnarį labiau skauda“, – linksmai čiauška močiutė Elvyra.

Palieku vakarojančius senjorus ir eidama namo vis galvoju – prasmingai praleidau šią dieną, o juk maltiečiams visos dienos tokios: skubėti su pagalba, meile, atjauta pas vargšą, pas nuskriaustą. Jie kasdienos darbais atsiliepia į Popiežiaus raginimą pažvelgti į visus tiesiančius rankas, prašančius pagalbos ir besišaukiančius mūsų solidarumo.

Prisijunkite ir Jūs prie šio raginimo, atsiverkite bendrystei su vargšais ir pagal galimybes prisidėkite prie maltiečių. Jei ne darbu, tai nors nedidele auka trumpaisiais numeriais 1417 – 2 eurai, 1418 – 3 eurai.

Didesnė suma – https://maltieciusriuba.lt/

Šiame puslapyje galite stebėti, kaip jūsų paaukoti pinigai virsta sriubos dubenėliais vargstantiems seneliams.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Comments on this entry are closed.