Skulptūra maltiečiui savanoriui Ignalinoje

OLYMPUS DIGITAL CAMERAPristatyti ignaliniečiams maltiečių jau nereikia. Apie save jie gražiai primena įvairiomis labdaringomis akcijomis ir kasdiene pagalba vargstantiems ir skurstantiems. Maltos ordino pagalbos tarnybos Ignalinos grupės nariai kasdien aplanko kelias dešimtis Ignalinos ir Didžiasalio gyventojų su karštais pietumis, kartu nešdami viltį, kad bus pasirūpinta tais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje.

Maltos ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje įkurta prieš 25-erius metus. Ignalina yra vienas iš tų trijų miestų (kiti – Vilnius ir Vilkaviškis), kur pirmiausia buvo įkurtos MOPT grupės. Nuo pat pirmųjų dienų maltiečių gtupėje yra Vidutė Ektienė. Penkerius metus ji vadovavo jauniesiems maltiečiams, o štai jau du dešimtmečius yra visos grupės vadovė. Iniciatyvi, atkakli, principinga. Jos rūpesčiu viltis gyventi (išgyventi) buvo sugrąžinta daugeliui rajono gyventojų, jai vadovaujant užaugo ne vienas pulkas jaunųjų Ignalinos maltiečių, išmokusių pamatyti ir atjausti kito vargą, padėti atsidūrusiems socialinėje atskirtyje. Čia jie išmoko ieškoti paramos pas galinčius ją teikti, čia suprato, kokia reikšminga vargstančiam gali būti ir pati mažiausia pagalba.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Apie ignaliniečių darbą žino Respublikoje, jų pavyzdžiu seka naujai besikuriančios maltiečių grupės. Už reikšmingus ir nuosekliai vykdomus darbus Maltos ordino pagalbos tarnybos Ignalinos grupės vadovė apdovanota Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus padėka, jai iš Biureno parvežtas aukštas Maltos ordino apdovanojimas – už ilgalaikį darbą šioje tarnyboje, už maltiečių ugdymą ir atsakingą požiūrį į socialines problemas.

Maltiečiai niekados nepamišta tų, kurie jiems padeda vykdyti socialines akcijas, paremia jų iniciatyvas. Šiemet radosi proga tokiems padėkoti viešai ir išraiškingai. Sako, pirmiausia turi būti mintis, o vėliau ji gali ir materializuotis.
Vidutė Ektienė džiaugėsi, kad Ignalinai švenčiant 150 metų jubiliejų ignaliniečių garbės vardai buvo suteikti net dviems maltiečiams – kunigui Ignui Jakučiui ir Biureno miesto verslininkui, įmonės “BHK” įkūrėjui Heinrichui Kotmanui. Pastarasis Ignalinos maltiečiams tuokart paliko pinigėlių. Grupėje svarstyta, kaip geriau juos panaudojus. Ir kilo – mintis: pastatyti skulptūrą – kaip padėką maltiečiui rėmėjui, kaip priminimą Ignalinai, kad mieste, o ir visame rajone, yra pagalbos reikalingų žmonių, kaip dovaną Lietuvai, pasitinkančiai savo valstybingumo šimtmetį.

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Taigi – mintis buvo. O tada jau prasidėjo rūpesčiai: surasti medį, surasti skulptorių, pagaliau – tinkamą skulptūrai vietą… Pastarosios paieškoms buvo įtraktas ir rajono architektas Juozas Panavas. Mat Aukštaičių ir Laisvės gatvių sankirtoje esančios Ignalinos maltiečių būstinės kiemelyje, kur buvo numatyta pastatyti skulptūrą, buvo baiminamasi užkliudyti kokius vamzdynus ar komunikacijas, kurių čia – tikra raizgalynė.

Šventės dieną, džiaugdamasi visais susirinkusiais, MOPT Ignalinos grupės vadovė Vidutė Ektienė apgailestavo tik dėl to, kad negalėjo garsiai ir iškilmingai padėkoti skulptūros autoriui tautodailininkui Teofiliui Patiejūnui. Užtat dėkojo Ignalinos rajono savivaldybės merui Henrikui Šiaudiniui – už visų iniciatyvų palaikymą, Kazimierui Kuliešiui – už padovanotą guobą skulptūrai, Marijonai Lukaševičienei – už pagalbą transportuojant medį ir skulptoriaus „priežiūrą“, Juozui Panavui – už tos saugiausios vietos atradimą, ignalinos.miesto seniūnas Valentinui Rumbučiui ir jo komandai – už visus skulptūros transportavimo, pastatymo darbus, visiems maltiečiams – už bendrą darbą, kunigams – už moralinį palaikymą…

- Tebus tai dovana Lietuvai, pasitinkančiai savo valstybingumo atkūrimo jubiliejų, tebus ignaliniečiams priminimas, kad reika pamatyti, atjausti kito vargą ir pagal galimynes – padėti.

Vilniaus Žvėryno parapijos klebonas ir Lietuvos maltiečių asociacijos prezidiumo narys Vytautas Rapalis pirmiausia dėkojo maltiečiams, kurie, aukodami savo laiką, negailėdami jėgų, dirba kitų labui. kartu pademonstruodami, jog niekas šioje valstybėje negali būti apleistas ar užmirštas. Jis paprieštaravo Vidutei Ektienei, kuri guodėsi, jog jos vizijose buvęs pagyvenęs maltietis skulptoriaus rankose labai pajaunėjo.

- Ir gerai, kad skulptūroje matome jauną žmogų su Maltiečių ženklu, – sakė kunigas Vytautas Rapalis. – Visa ateitis priklauso jauniems. Iš jaunumės turime mokytis atjautos, supratimo ir pagalbos kitiems. Visus gerus darbus reikia pradėti daryti jaunystėje.
Vėliau jis pašventino skulptūrą ir paprašė Ignalinos Švč. M. Marijos Gimimo parapijos klebono Vido Smagurausko pašventinti Ignalinos maltiečių būstinės patalpas.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis priminė susirinkusiems apie Ignalinos maltiečių grupės kūrimąsi, kartu pabrėždamas jų indėlį atskirties mažinimo darbuose.

- Pasaulis seniai suprato, – sakė rajono vadovas, – kad visi negali būti vienodai laimingi ir aprūpinti, tad maltiečių, kitų visuomeninių organizacijų veiklos poreikis ir plotai – neaprėpiami.

Kad Teofilio Patiejūno maltietis savanoris turėtų bent kokią užuovėją, Ignalinos ūkininkų sąjungos pirmininkė Marijona Lukaševičienė padovanojo maltiečiams sodinuką, o Ignalinos svečiui kunigui meras Henrikas Šiaudinis Vytautui Rapaliui įteikė gražiai įrėmintą rajono žemėlapį, kaip ženklą, kad Visagino kunigas laukiamas ir bet kuriame mūsų rajono kampelyje.

MOPT programų direktorė Rasa Stukienė gyrė ignaliniečius už kasdienį darbą ir mažus stebuklus. Vienu iš tokių pripažintas ir skulptūros maltiečiui savanoriui pastatymas.

- Lietuvoje tai pirmas toks padėkos maltiečiams ženklas. Džiaugiuosi drauge su jumis ir linkiu ir ateityje nepristigti idėjų ir rėmėjų.
Čia vis dėlto gal būtų vieta prisiminti, jog pernai Respublikos maltiečiai savo gyvavimo 25 metų sukaktį įprasmino skulptoriaus Sauliaus Lampicko sukurta arkangelo Gabrieliaus skulptūra, kuri iškilo Angelų kalvoje Trakuose. (Arkangelas Gabrielius simbolizuoja pagalbą savo artimui ir savanorystę – vertybes, kurias seniausia pasaulyje humanitarinės pagalbos organizacija Maltos ordinas daugiau kaip 960 metų skleidžia visame pasaulyje.)

Daina apie Lietuvą renginį įprasmino folklorao ansamblis „Čiulbutė“. Kolektyvo vadovė maltietė Sigutė Mudinienė pasidžiaugė dar ir tuo, kad Teofilis Patiejūnas maltietį savanorį aprengė tautiniais drabužiais, kas kartu yra dovana šiems metams, kurie paskelbti tautinių drabužių metais.

Vėliau, jau renkantis prie skulptūros bendrai nuotraukai, giriant jos meistrą Teofilių Patiejūną, kažkam kilo mintis “pakrikštyti“ maltietį savanorį. Kai kas siūlė jį pavadinti Teofiliumi (skulptoriaus garbei), kai kas – Jonu (mat renginys vyko Joninių išvakarėse). Prisimintas ir dabar jau palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius Matulionis, visų vargšų užtarėjas…
Greičiausiai, bus Teofiliumi vadinamas, nors nė vienoje knygoje tas vardas dar ir nėra užrašytas. Bet smagu žinoti, jog vardas Teophilus yra graikų kilmės ir reiškia „Dievo bičiulis“ plius „mylimas, mielas“. Vardų reikšmių aiškintojai pažymi, jog šiuo vardu pavadintieji yra fiziškai tvirti, kupini įvairių slaptų galimybių žmonės, vertinantys šeimą ir sugebantys ja pasirūpinti, siekiantys finansinio saugumo. Jie yra puikūs derybininkai, geri draugai ir patarėjai. Dar – jautrūs, turintys stiprią nuojautą. Argi visos šios savybės nėra reikalingos (ir būdingos) tikriems maltiečiams?

Vida Žukauskaitė
Autorės nuotr.

Comments on this entry are closed.