Tai Dramatiška Istorija

Kodėl Mums
Jūsų Reikia?

“Maistas ant ratų”

„Maistas ant ratų” – tai vienas seniausių maltiečių projektų, pradėtas 1993 m. Vienišiems ligotiems seneliams maltiečiai reguliariai atveža karšto maisto į namus, simboliškai vadinamo “Maltiečių sriuba”.

Projektas šiuo metu vykdomas 19 – oje Lietuvos miestų. Į namus sunkiai sergantiems seniems žmonėms 2016 metais buvo pristatyta daugiau kaip 118 000 porcijų karšto maisto.

 

Maisto ant ratų projektas

Kodėl toks projektas reikalingas?

Visoje Lietuvoje gyvena gana daug vienišų senyvo amžiaus žmonių, kurie dėl pinigų trūkumo ir / arba silpnos sveikatos nebeišgali prasimaitinti. Dažnai senoliai yra kamuojami ligų, fiziškai nebepajėgia apsipirkti, pasiruošti maisto arba jiems tam tiesiog nepakanka lėšų. Yra senelių, kurie jau ne vienerius metus nėra išėję už savo kambario ribų ir sunkiai serga – didžiąją dalį laiko praleidžia lovoje.

Tokią sunkią situaciją dažnai patiria buvę mokytojai, inžinieriai ir kitų specialybių darbuotojai, kurie dėl ligų, nelaimių ir kitų nepalankių gyvenimo aplinkybių prarado šeimą, sveikatą, santaupas.

Dažnas iš jų nebesitiki sulaukti pagalbos ir nebedrįsta jos prašyti, tačiau problema egzistuoja, o projektas „Maistas ant ratų“ siekia kuo daugiau padėti likimo nuskriaustiems žmonėms.

 Kaip maltiečiai padeda seneliams?

Pirmiausia, maltiečiai stengiasi patenkinti maisto poreikį. Seneliams į namus reguliariai – nuo 1 iki 7 kartų per savaitę (priklausomai nuo vietovės) pristatomas paruoštas šiltas maistas, kurį galima tuoj pat valgyti. Tai paprastai yra sriuba su duona, kartais patiekiamas ir antras patiekalas. Porcijos atgabenamos termosuose. Maistą pristato Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai arba darbuotojai. Kai kuriems seneliams Maltiečių sriuba yra vienintelis šiltas maistas jų valgiaraštyje.

Maltiečių apsilankymas senelio namuose – tai ne tik maisto pristatymas. Tai žmogiškasis kontaktas, galimybė pasikalbėti, išgirsti gerą žodį, kai kuriais atvejais tai yra ne mažiau svarbu, o gal net ir svarbiau už pristatomą sriubą. Galų gale tai yra galimybė paprašyti pagalbos pakeisti elektros lemputę ar atlikti kitą panašų darbelį. Kartais mūsų darbuotojai ar savanoriai seneliams yra vienintelis ryšys su išoriniu pasauliu.

Kai kada maistą pristatantis darbuotojas ar savanoris atlieka ir socialinio darbuotojo vaidmenį, padėdamas seneliui apsitvarkyti namuose, palydėdamas jį ar atlikdamas kitą darbą, kurį lankomam asmeniui padaryti savarankiškai yra sudėtinga.

Maistas ant ratų

Kaip atrodo apsilankymas pas senelius vieno iš projekte dirbančių maltiečių, vairuotojo Manto Bružo, kasdien vežiojančio karštą maistą apie 50 -čiai Vilniaus senelių, akimis?

Kas tai per žmonės? Ar jiems iš tiesų reikia pagalbos? – klausiame Manto.

„Absoliuti dauguma tų, kuriems vežioju sriubą – senukai virš 80 metų amžiaus, – pasakoja Mantas. – Daugiausia jų vieniši, tačiau yra ir šeimų. Visi labai ligoti žmonės, vos pajuda. Privažiuodamas namą dažniausiai jau matau juos stovinčius prie lango. Jie iš anksto man atrakina duris, paruošia indus sriubos perpylimui iš termoso.”

“Ar jie nori pabendrauti ar tik gauti maistą?”

„Be abejo, svarbiausia jiems yra bendravimas, nors karštas maistas irgi yra labai svarbu, nes gyvena labai skurdžiai, – pasakoja Mantas. – Visi nori pasikalbėti, nes esu vienas iš nedaugelio žmonių, kuriuos jie mato. Dažniausiai tai inteligentiški žmonės, labai kuklūs, supratingi, išsilavinę. Gyvenimo aplinkybės susiklostė jiems taip, kad senatvėje nebeliko artimųjų, užpuolė ligos. Neretai jie nubraukia ašarą, prisiminę ankstesnius laikus. Nei vienas jų niekada nesitikėjo, kad priklausys nuo svetimųjų paramos.”

Mantas Vilniuje vežioja sriubą kiekvieną darbo dieną.

„Daug laiko sugaištu kamščiuose, kiemai siauri, prikimšti mašinų. Esu priverstas palikti mašiną toliau ir eiti su termosu į senukų namus. Daugelis jų gyvena senuose namuose, laiptinėse dažnai nebūna elektros, sugadinti kodai, išsuktos lemputės. Tačiau senukų butai dažniausiai švarūs, sutvarkyti, tarp jų nėra girtuoklių ar asocialių asmenų, – pastebi Mantas. – Keli iš mano globotinių taip pat mirė per tuos porą metų, kai vežioju sriubą, – pasakoja Mantas. – Man tai visada labai skaudus išgyvenimas. Bendrauji su senuku kaip su artimu žmogumi, žinai jo gyvenimą, problemas ir staiga sužinai, kad jis mirė ir daugiau jo nebepamatysi. Tie žmonės tokie įdomūs, tiek pergyvenę. Ne jų kaltė, kad jų senatvė yra tokia skurdi.”

Seneliams stengiamės pristatyti tik kokybišką maistą. Maistą paprastai gamina maitinimo įstaigos, kurios pagal geriausią kainos ir kokybės santykį yra parenkamos konkursų būdu. Kai kuriose vietose, jeigu tam turi tinkamas sąlygas, maistą ruošia patys maltiečiai.

Projektas šiuo metu vyksta 19-oje miestų: Akmenėje, Alytuje, Aukštadvaryje, Didžiasalyje, Ignalinoje, Kaišiadoryse, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje, Rokiškyje, Tauragėje, Ventoje, Vilkaviškyje, Prienuose, Utenoje ir Vilniuje.

Apie senelius, kuriems reikia pagalbos, mums paprastai praneša seniūnijų darbuotojai, kolegos iš kitų nevyriausybinių organizacijų, senelių kaimynai, kartais kreipiasi patys pagalbos prašantys senyvi žmonės. Tokius žmones daugybės savanorių pagalba sutinkame ir mes patys – pastebėję maisto poreikį, siūlome jiems pagalbą.

Maltiečių sriuba koncertas

Iš kokių lėšų vyksta projektas?

Didžiąją dalį pinigų, iš kurių maitinami seneliai, paaukoja eiliniai Lietuvos žmonės, užsienyje gyvenantys lietuviai, Lietuvos įmonės. Lėšų rinkimo akcija kiekvienais metais vyksta prieš didžiąsias metų šventes: vyksta renginiai miestuose, projektas matomas televizijoje, taip pat organizuojamas koncertas, kuriame tiesioginės transliacijos metu žymūs atlikėjai ir kiti garsūs žmonės ragina šalies gyventojus prisidėti prie senelių gerovės. Visos akcijos metu žmonės turi galimybę paaukoti pinigų telefonu rinkdami trumpuosius numerius. Koncertui suorganizuoti reikiamas lėšas kiekvienais metais padeda surinkti socialiai atsakingos Lietuvos įmonės.

Šiuo metu šalyje projektas maisto pavidalu pasiekia apie 450 žmonių. Per mėnesį žmonėms pristatoma beveik 7 tūkst. porcijų. Projekte dirba apie 40 žmonių, kurių dauguma yra savanoriai.

Neabejingų žmonių dėka projektas nuolat auga ir plečiasi į kitus šalies miestus ir miestelius.

Žemiau pateikiamas projekto „Maistas ant ratų“ organizavimo tvarkos aprašas:

MaR organizavimo tvarka 2015 12 05

Projekto “Maistas ant ratų” kontaktai Lietuvos miestuose:

Alytuje: Virginija Lisauskienė. Tel. 8-698-73139, virginija.lisauskiene@gmail.com

Akmenėje: Vadovė Danutė Balodienė, Tel. 8-603-45304, balodiene.d@gmail.com

Aukštadvaris: Irena Beržinskienė. Tel. 8 699 65320, el. paštas: irena.berzinskiene@maltieciai.lt

Didžiasalyje: Vidutė Marija Ektienė. Tel. 8-624-02471, e. paštas: vida.ektiene@gmail.com

Ignalinoje: Vidute Marija Ektienė. Tel. 8 624 02471, el. paštas: vida.ektiene@gmail.com

Kaišiadoryse: Vadovė Dana Leščinskienė. Tel. 8 686 43209, el. paštas: dlescinsk@gmail.com

Kaune: Gražina Senvaitienė. Tel. 8-685-29899, el. paštas: grazinaesu@gmail.com

Klaipėdoje: vadovas Bronius Einars, tel. 8 687 49024, el. paštas: b.einars@gmail.com

Marijampolėje: Vadovė Marija Miliauskienė. Tel. 8 343 57505, el. paštas: marijampole@maltieciai.lt

Panevežyje: Vadovė Virginija Vainikevičienė. Tel. 8 45 507795, el.paštas: panevezys@maltieciai.lt

Rokiškyje: Vadovė Rita Jakulienė. Tel. 8-610-61283, el. paštas: rokiskis@maltieciai.lt

Tauragėje: Vadovė – Lina Oželytė. Tel. 8 687 53792, el. paštas: lina.ozelyte@taurage.lt

Ventoje: Vadovė Danutė Balodienė, Tel. 8-603-45304, balodiene.d@gmail.com

Vilkaviškyje: Vadovė Angelija Bakšienė. Tel. 8 682 15824, el. paštas: vilkaviskis@maltieciai.lt

Vilniuje: Vytas Kim. Tel. 8-685-44277, el. paštas: vytas.kim@maltieciai.lt