Piligrimystė į šventas vietas vyksta nuo seniausių laikų. Šis reiškinys yra paplitęs visose svarbiausiose pasaulio religijose. Piligriminės kelionės – tai pirmosios žmonijos kelionės, kurių nelėmė išgyvenimo būtinumas.

Maltiečių piligriminės kelionės

Maltiečiai  turi savo piligriminių kelionių tradicijas. Pagrindinė jų piligriminė kelionė -balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje rengiama kelionė į Lurdą, vežant kartu neįgaliuosius ir aplankant daugelį kitų Europos miestų.Kelionės laikas parenkamas neatsitiktinai. Pirmąjį gegužės savaitgalį į Lurdą suvažiuoja Maltos ordino riterių lydimos piligrimų grupės iš viso pasaulio.

Tomis dienomis Lurdo miestas būna itin įspūdingas. Daugelis miesto svečių vilki Maltos ordino rūbais: vyriškiai vilki uniformas, moterys ryši skareles bei vilki apsiaustus su Maltos ordino kryžiumi. Daug miesto svečių yra ligoniai arba neįgalūs žmonės. Didelė jų dalis naudojasi invalidų vežimėliais.

Kas tai per kelionė? Kodėl ji tokia nepakartojama?

„Tai yra nuostabiausia kelionė, kurioje esu buvusi, todėl noriu pakartoti ją vėl ir vėl, ─ sako pastovi šių kelionių dalyvė Raimeda Bučinskytė. ─  Didžiulis tos kelionės poveikis lydi mane visus metus“.

Nepamirštami prisiminimai lydi ne tik ją vieną. Piligriminės kelionės dalyviai vėliau dar  ne kartą susirenka, dalijasi prisiminimais apie kelionę, keičiasi nuotraukomis.

Kas tai per kelionė? Kodėl ji tokia nepaprasta?

„Planuodami kelionę, žinojome, kad kai kuriems jos dalyviams – žmonėms su negalia ir sergantiems ─  tai bus vienintelė ir pagrindinė gyvenimo kelionė, todėl stengėmės padaryti ją nepakartojamą, ─ tęsia Raimeda. – Mūsų tikslas ─ padaryti kelionę kuo malonesnę ir patogesnę kiekvienam jos dalyviui“.

Kelionės džiaugsmai ir įpatumai

Į Lurdą vykstančiose piligrimų grupėse paprastai būna nemažai ligonių, žmonių su negalia. Grupes visuomet lydi kunigai, kurių maldos dvasinę kelionę dar labiau įprasmina. Kunigai kartu  su keliautojais kelionės metu meldžiasi, diskutuoja dvasiniais klausimais, aukoja šv. mišias. Piligrimų grupes paprastai lydi ir Maltos ordino nariai.

Maltiečių kelionė autobusu po Europos šventąsias vietas trunka 12 dienų ir yra gana įtempta, tačiau sunkumų vėliau niekas neprisimena. Aplankomos vis naujos šalys ir miestai suteikia nepamirštamų įspūdžių. Kadangi viskas nauja, žmonės pastebi tik grožį ir jaučiasi laimingi. „Mes susiduriame su visiškai naujomis aplinkybėmis, aplink mus žmonės dažniausiai šneka nesuprantama kalba, todėl visa piligrimų grupė stengiasi laikytis kartu, ─ įsipūdžiais dalijasi Raimeda. ─ Bendrakeleiviai labai suartėja, nes daug laiko praleidžia kartu ir gyvena tuo pačiu ritmu“.

Tarp keliaujančiųjų yra asmenų su negalia, todėl pasirūpinama, kad neįgaliajam būtų sudarytos visos sąlygos keliauti. Kiekvieną keliautoją  lydi maltietis padėjėjas. Pirmąją dieną bendravimas tarp neįgaliųjų ir padėjėjų apsiriboja tik būtinąja pagalba, tačiau jau antrąją dieną bendravimas virstą į labai artimą.

„Kadangi pati judu tik vėžimėliu, žinau, kad su kelionių agentūra negalėčiau keliauti, – sako Raimeda. – Todėl keliauti su maltiečiais – man išskirtinė galimybė. Jie geranoriškai padeda įveikti kasdienes, nepritaikytos aplinkos keliamas problemas“.

Piligrimai keliauja į šešias Europos šalis. Apžiūri Bratislavą, aplanko Europos kultūros sostinę – Vieną, pasimeldžia joje  esančioje Maltiečių bažnyčioje. Po to vyksta į išskirtinį 112 salų miestą ─  Veneciją, kurios Šv. Morkaus bazilikoje saugomi Šv. Morkaus, evangelisto, palaikai. Piligrimai taip pat aplanko Šv. Antano miestą – Paduvą, kurioje po daugelio metų šiemet bus viešai eksponuojamas garsiosios Kristaus drobulės originalas. Keliaujant atgal, aplankoma Taize bendruomenė Prancūzijoje.

Lurdas (Lourdes)

Visgi pagrindinis maltiečių piligriminės kelionės tikslas – Lurdas, garsėjantis  stebuklingais išgijimais. Nuo 1860 metų Lurde apsilankė apie 200 mln. žmonių . Kasmet  šis miestas  sulaukia  daugiau kaip 5 mln. lankytojų.

Kas traukia į šį Prancūzijos miestą tiek žmonių iš viso pasaulio? Kaip jis tapo viena iš populiariausių piligrimystės vietų pasaulyje?

Lurdo stebuklas prasidėjo 1859 m. vasario 11 d., kai 14-metė mergaitė Bernadeta Soubirous, rinkdama žabus nuošalaus Massabiele grotoje, pamatė apie 12-os metų liekną mergaitę, vilkinčią baltu rūbu, perjuostu mėlyna juosta. Apsireiškimas pasikartojo net 18 kartų. Katalikai tiki, kad Bernadeta šių apsireiškimų metu matė Švč. Mergelę Mariją.

Vieno iš apsireiškimų metu, 1858 m. vasario 25 d., Bernadetai buvo liepta kasti žemę nurodytoje vietoje ir atsigerti iš šaltinio. Mergaitė pradėjo kasti ir ištryško šaltinis. Dabar šio šaltinio vanduo vadinamas šventuoju Lurdo vandeniu. Nuo to laiko šimtai tūkstančių piligrimų sekė apsireiškimo metu ištartais žodžiais: „gerkite šį vandenį ir prauskitės juo“.

Nors Katalikų bažnyčia oficialiai niekada neskatino gerti Lurdo vandens, jis vis tiek tapo vienu iš pagrindinių Lurdo simbolių. Tūkstančiai Lurdo piligrimų sakosi patyrę gydantį šaltinio vandens poveikį.

Pirmosios  vonios ligoniams vietinių meistrų Lurde buvo įrengtos dar 1850 metais. Iki 1880 metų ligoniai maudydavosi dviejuose mažuose baseinėliuose, į kuriuos vanduo patekdavo pompuojant jį rankinėmis pompomis. 1880 m. buvo sukonstruotas medinis maudymosi namelis, kuriame buvo keturiolika baseinėlių.

Lurdo vanduo voniose yra pakankamai šaltas (apie 12 laipsnių), todėl panirimas į jį tetrunka apie minutę. Jo metu ligoniai paprastai meldžiasi. Galintiems vaikščioti piligrimams voniose paprastai padeda 1─2 padėjėjai, o žmonėms su negalia padeda daugiau asmenų.

Stebuklingi išgijimai Lurde

Po apsireiškimo pradėjus sklisti žinioms apie stebuklingus išgijimus Lurde, Bažnyčios vadovybė pasirūpino įsteigti instituciją, kuri skilndančias žinias galėtų visapusiškai patikrinti. Popiežiaus Pijaus X nurodymu buvo įsteigtas Lurdo medicinos biuras (Lourdes Medical Bureau). Jis visapusiškai tikrina žmonių, kurie skelbiasi stebuklingai išgiję nuo nepagydomų ligų po apsilankymo Lurde, pasakojimus. Svarbu pažymėti, kad biurui vadovauja gydytojai, o ne dvasininkai. Jie remiasi tik medicininiais parodymais.

Nuo 1860 metų į biurą kreipėsi apie 7 000 žmonių  ir tvirtino, kad jie stebuklingai išgijo, tačiau pagyjimą visiškai įrodyti galėjo tik 68 žmonės.

Lurdo išgijimų atvejai yra mažiausiai ginčytini, nes nuo pat pradžių jie buvo labai kruopščiai tikrinami skeptišką požiūrį turinčių gydytojų iš viso pasaulio. Prie išgijimų dokumentacijos laisvai prieiti ir su visais pripažintais ir nepripažintais išgijimais susipažinti gali bet kuris gydytojas. Visi oficialiai pripažinti stebuklingi Lurdo išgijimai buvo plačiai aprašomi vietos spaudoje.

Lurdo bažnyčios ir procesijos

1864 metais grotos nišoje buvo pastatyta Liono skulptoriaus Joseph-Hugues Fabisch sukurta skulptūra. Vėliau, į Lurdą pradėjus plūsti tūkstančiams piligrimų, statinių šventoje vietoje žymiai padaugėjo.

Palaipsniui Lurde pradėjo kilti bažnyčios. Įspūdingiausia iš jų ─ Šv. Pijaus X arba Požeminė bazilika, suprojektuota architekto Piere Vago. Tai milžiniškas ovalus statinys, kurį laiko 58 kolonos. Tokia architektūra statinį daro panašų į apverstą valtį. Šiuo dizainu sukuriama milžiniška (apie 12 000 m²) erdvė, kurioje telpa apie 25 000 maldininkų. Šv.Pijaus X bazilika ypatinga tuo, kad yra po žeme.

Švč. Mergelė Marija apreiškime Bernadetos paprašė apsireiškimo vietoje rengti procesijas, todėl jos čia vyksta kasdien. Lurdo procesijos ─ labai įspūdingos, į jas plūsta dešimtys tūkstančių maldininkų iš viso pasaulio. Pagrindinė iš procesijų ─ Šv. Sakramento procesija. Ją paprastai vadovauja kunigas arba vyskupas, nešantis monstranciją su Šv. Sakramentu, po jo eina  kunigai, pasauliečiai, juos lydi piligrimai, nešantys vėliavas. Procesijos metu  meldžiamasi, giedamos giesmės keliomis kalbomis.

Ne mažiau įspūdinga yra Žvakių procesija, kuri vyksta kiekvieną dieną  temstant. Tik jei oras labai blogas, procesija gali būti surengta Požeminėje bazilikoje. Procesiją vadovauja piligrimai, kurie laikantys Švč. Mergelės Marijos statulą. Paskui juos eina daugybė žmonių,  rankose laikančių žvakes ir kalbančių rožinį įvairiomis kalbomis.

Dalyvavimas Lurdo procesijose, šv. vietų Europoje aplankymas palieka nepamirštamų įspūdžių visiems maltiečių piligriminės kelionės dalyviams.

Štai keleto jų prisimimai iš kelionės:

Remigijus Brazdeikis. Tai buvo pirmoji mano kelionė į užsienį. Labai įdomu keliauti ir savo akimis pamatyti tiek daug šalių, miestų, aikščių, bažnyčių, katedrų. Jos tokios didelės ir gražios!
Patyriau labai daug gerų emocijų ir praturtėjau dvasiškai.  Kai aplink tiek daug besišypsančių, geranoriškų žmonių, pasijunti kažkaip kitaip – pakylėtas, suprastas. Aš nebuvau labai tikintis žmogus. Bet kelionė į Lurdą mane pakeitė. Pamačiau, kiek daug žmonių iš įvairių šalių susirenka bendrai maldai. Draugai man pasakojo apie tai, bet netikėjau, kad tiek daug šviesių žmonių gali susirinkti ir sukurti ypatingą nuotaiką. Parsivežiau ją, kartu su atsiradusiu tikėjimu. Ką man reiškia tikėjimas? Kažkaip kitaip į viską pradedi žiūrėti. Gyvenimas tampa lengvesnis, prasmingesnis, problemos lengviau sprendžiasi, pats pasidarai geresnis sau ir artimiesiems. Kelionė į Lurdą – rimta ir šviesi. Nuovargis pasimiršo. Liko geras jausmas krūtinėje ir žinojimas, kad esi ne vienas.

Simona Tarvydaitė. Aš važiavau antrą kartą. Jei tik galėsiu, būtinai važiuosiu ir kitais metais.
Lurdas mane sustiprina dvasiškai. Žvakių procesija, maudynės šventame šaltinio vandenyje, maldos ir galybė besišypsančių žmonių palieka įspūdžius, kurių neįmanoma papasakoti. Juos galima tik patirti. Grįžusi jaučiuosi stipresnė, ramesnė, turtingesnė. Grote uždegiau savo draugų, šeimos narių žvakes. Tų, kurie labai norėjo patys nuvykti į Lurdą, bet negalėjo. Buvo gera perduoti dalelę jų vilčių ir prašymų.
Pamatėme daugybę pačių gražiausių Europos vietų, tačiau kai pasiekėme kelionės tikslą – Lurdą, supratome, kad ši vieta nepaprasta.

Irmina Beneševičiūtė. Dažnai vartau kelionės nuotraukas. Gera prisiminti tas akimirkas, nuotaiką, bendrumo jausmą. Lurde, tarp ten susirinkusių žmonių, vėl pasijutau svarbi ir reikalinga. Visiškai nepažįstami, svetimi žmonės šypsosi, bendrauja, jei reikia – padeda. Kaip mums to trūksta kiekvieną dieną!
Tai buvo labai gera kelionė, nes į ją susirinko geri žmonės. Matydama ir jausdama kitų širdies šilumą ne kartą pagalvojau, kuo gi aš galėčiau būti geresnė, padėti kitiems?
Iš Lurdo parsivežiau švento šaltinio vandens. Geriu jį ir tikiu, kad tai mano dvasios vaistai, kurie suteikia stiprybės.