„Drąsiau į gyvenimą“ – tai programa, skirta maltiečių globojamiems vaikams ir jaunimui iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų, turintiems įvairaus pobūdžio sunkumų, globos patirčių.
Globojame daugiau nei 500 vaikų ir jaunimo visais jų raidos etapais 21 Lietuvos vietovių, kurių kiekvienas pas mus patenka su savo gyvenimo istorija. Jų būna įvairių, net ir tokių, kurių nepasakojame viešai, tik tyliai būname šalia ir padedame pasiekti krantą gyvenimo audrose.
Kviečiame kartu pasirūpinti jaunų žmonių ateitimi ir atverti galimybes pamatyti, sužinoti, išmokti ir pasiekti daugiau, padrąsinti juos labirintų ir iššūkių kupinoje kasdienybėje bei tapti naujo jų gyvenimo etapo liudininkais.
„Raimondui septyniolika. Nediduko ūgio, visą laiką susigūžęs. Kaip šešėlis, kad tik niekam neužkliūtų. Augo pas globėjus, kaip ir sesė. Turi mamą, daugiau brolių ir seserų, bet nebendrauja, tik žino, kad ir jie pas globėjus ištaškyti. Mokėsi prastai, po 10 klasių išėjo į profesinę mokyklą. Bandė vasarą dirbti pas ūkininkus, bet nesusikalbėjo… Apskritai Raimondas nekalbus, paklaustas apie save pamekeno kažką, nusikeikė ir nusisuko. Pokalbis baigtas. Bandom toliau – pažadėjau padėti susirasti darbą, reikia CV. Klausiu, koks tu gyvenime. Draugiškas? Sako – ne. Bet juk nesimuši, nepuoli kiekvieno sutikto. Nepuolu – patvirtina. Tu jautrus? Vėl – ne. O kodėl tada nori su manimi vežioti sriubą senoliams. Gaila jų. Taip Raimondas pažindinasi su savimi.
Darbą pavyko rasti gamykloje prie pakavimo linijos. Galvojau – ar užteks kantrybės, ar nemes po mėnesio, juk gyvena ne mieste, kas rytą anksti važiuoti reikia. Dirba. Už pirmuosius pinigus jam labai norėjosi nors keletą naujų daiktų, nes niekada tokių neturėjo, pas globėją visi daugiausia padėvėti, kažkieno atiduoti, atlikę. Pasiūliau užsivesti sąsiuvinį ir rašyti, kiek gauna, ir kiek gali atsidėti svajonei – vairuotojo teisėms ir mašinai. Matau, kad svajonės sąskaita greitai pilnėja. Iriasi Raimis per audringą gyvenimo jūrą švyturio link, kur atsidaro naujos durys, kur metas žengti iš šešėlio.“
Maltiečių atviros jaunimo erdvės vadovė Vita
„Šeštokė Viktorija rami, neišsiskirianti, nereikalaujanti išskirtinio dėmesio. Dienos centre paruošia pamokas, draugauja. Paauglė kaip paauglė. Tik baigiantis dienai ji pastebimai pasikeičia. Liūdna, lakstančiu žvilgsniu.
Kartą pastebėjau ant jos rankų žaizdeles. Lyk prakrapštyta ar nukasyta. Viktorija tik susigūžė ir įtraukė delnus į rankoves. Nebeklausiau. Vakare, mačiau, ji neskuba. Pakalbinau. „Aš mamą nervinu, ji rėkia ant manęs, kartais net verkia, kad esu nedėkinga. Nežinau, kaip jai patikti, taip laukiu jos vakarais, visą dieną galvoju. Ji grįžta pavargusi. Aš kalta, kad jai tiek reikia dirbti.“
Aplinka, kurioje gyvena Viktorija, paskatino ją bausti save. „Iš pradžių iš pykčio norėjau sužeisti kažką kitą, bet pamačiau socialiniuose tinkluose, kaip tai daro merginos sau. Pabandžiau. Palengvėjo.“
Stengiuosi Viktoriją vakarais palydėti. Kalbamės apie vertę, meilę. Apie gyvenimo stebuklą. Tikiu, kad mūsų Viktorija kaip Alisa pabus iš savo įsivaizdavimų kelionės, kad jai, kaip Alisai, reikėjo įkristi į tamsią erdvę, kad išnirtų su nauju supratimu apie save ir aplinką.“
Maltiečių vaikų dienos centro vadovė Sigita
„Kornelijai 15 metų. Ji turi atminties sutrikimą. Neįsimena vardų – tai tampa draugų patyčiomis, net piktu žaidimu: pasakyk, koks kieno vardas. Tad jai geriau būti vienai. Kornė, kaip ji save vadina, turi keistą pomėgį – eina į apleistas vietas ar miškus ir kuria laužus. Ugnis ramina, žiūrėdama į ją jaučiasi stipri. Tai pavojinga, nenuspėjama. Namuose higienai dėmesio neskiriama, todėl į mokyklą mergina ateina kartais apsvilusiais drabužiais, dvokiančiais plaukais. Vėl patyčios – susmirdelė.
Iš pradžių mūsų pokalbis nepavyko. Atrodė, jai vienodai, ką kiti galvoja. Savas pasaulis, kuriame gražiausia yra ugnis. Padėjo žygiai į gamtą. Ten nereikėjo kalbėti, tiesiog eidavau šalia. Nelindau į jos erdvę, o tiesiog buvau šalia – tai atvėrė Kornės pasaulį, kartą ji net parodė savo mėgstamas vietas miške. Supratau, mums reikia laiko. Kaip Džeikui Sali iš „Avataro“ – pradžioje jis dėl negalios yra netekęs vietos pasaulyje, bet vėliau atranda savo naują tapatybę ir net tampa vedliu.
Kornė po truputį pradeda klausytis kitų, bendrauti, net pasijuokia iš savo negalios – ai, sakyk ant manęs ką nori, vis tiek rytoj neatsiminsiu. Nors ugnis jai vis dar patinka…“
Maltiečių paauglių dienos namų vadovė Gerda
„Vacys pilnametis. Visad buvo stumdomas nuo vienų globėjų pas kitus. Niekieno. Uždaras, nepritampantis, galiausiai liko vienas. Tėvai yra, bet… Mama gyvena savo gyvenimą, o tėvas augina jaunesnį brolį ir neprileidžia Vacio: dar blogą pavyzdį rodys, juk baustas.
Supratau, kad neturiu burtų lazdelės ir juodas vaikino gyvenimas iš karto netaps baltas. Svarbiausia buvo įgauti Vacio pasitikėjimą – tiek kartų suaugusiųjų apgautas, atstumtas. Ar prisileis. Susidraugavom. Papasakojo, kaip mažam jam tekdavo atnešti iš kur nori cigarečių vyresniems. Kitaip gausi į kailį. Todėl vagiliavo, buvo pagautas. Ir iki šiol, įvykus vagystei, policijos kaltinimai krenta ant jo. Lydžiu jį, reikalauju policijos rodyti filmuotą medžiagą ir ginu. Juk savo jaunuolius net su kapišonais atpažįstu…
Dabar Vacys dirba gamyboje. Taupo pirmam įnašui – labai nori nors mažo savo kambarėlio. Savo gyvenimo, kurio niekada neturėjo. Ir braunasi jis kaip tikras kovotojas iš veiksmo žaidimo „Ragnarok“, kuris nuo nulio pradeda savo kelią, siekdamas patirties. Patinka man tas palyginimas su žaidimo herojumi – abu vaikinai ieško naujo etapo durų, ir jiems reikia laiko ir mūsų pagalbos.“
Maltiečių jaunimo palydėjimo koordinatorė Lina
Vaikų ir jaunimo finansinis fondas
Tikslingai pagalbai maltiečiai įkūrė vaikų ir jaunimo paramos fondą, skirtą atliepti neatidėliotinus individualius maltiečių globojamų jaunuolių iš visos Lietuvos ir atokiausių šalies vietovių poreikius.
Fondo lėšomis bus finansuojama:
- mokamos specialistų konsultacijos ir priežiūra: psichologai, teisininkai ir kt., priemonės bei kelionės išlaidos;
- korepetitoriai: papildomas ugdymas siekiant išsilavinimo, pagalba įsisavinant žinias;
- jaunimo užimtumo skatinimas: muzikos, sporto, dailės būreliai, visa, kas skatina jauną žmogų ieškoti tinkamų orientyrų, atsiskirti nuo neigiamos aplinkos, atsikratyti etiketės „nieko iš tavęs nebus“;
- neformalusis ugdymas: socialinių ir bendravimo įgūdžių lavinimas stovyklose ir renginiuose (kelionės ir kt. išlaidos), ugdant sąmoningą asmenybę ir ieškant sektinų pavyzdžių.
Maltiečiai teikia pagalbą:
- 12-oje vaikų dienos centrų;
- paaugių dienos namuose Kaune;
- atviroje jaunimo erdvėje Vyžuonose;
- vykdo jaunimo palydėjimo į savarankišką gyvenimo paslaugas Kaune, Marijampolėje ir Telšiuose.
Pagrindinis informacinis partneris
Rėmėjai
Vizualai
Margareth Key – kūrybininkė, inovatorė ir dirbtinio intelekto technologijų entuziastė, kurios veikla neapsiriboja tradicinėmis ribomis. Ji yra Google Women Techmakers narė, OpenAI bendruomenės narė bei Adobe beta testuotoja. Šios narystės suteikia jai prieigą prie naujausių technologijų ir inovacijų, kurias ji sėkmingai integruoja į savo kūrybinius projektus. Taip pat ji veda Instagram paskyrą (@digudrybes), kurioje dalinasi patarimais, kaip efektyviai naudoti dirbtinį intelektą turinio kūrimui.