Klaipėdos maltiečiai: nuo pirmųjų organizacijos dienų – stiprūs, unikalūs, vieningi
Uostamiesčio maltiečiai – viena pirmųjų grupių Lietuvoje. Oficialiai jos veikla prasidėjo 1992 m., vos po metų, kai 1991-aisiais šalyje įregistruota Maltos ordino pagalbos tarnyba (maltiečiai). Nuo pirmųjų dienų iki dabar grupės, o ir visų Lietuvos maltiečių, veikla yra neatsiejama nuo Romo Abunevičiaus, organizacijos Garbės nario, buvusio ilgamečio prezidento, dabar Etikos komisijos pirmininko, vardo.
Romas pasakoja, kad su užsienio maltiečiais jam teko susipažinti dar 1987 m. vykdant tuometines darbines pareigas. Tais metais Lietuvoje jau viešai pradeda reikštis atviras pasipriešinimas sovietinei okupacijai, jau žengiami pirmieji žingsniai į laisvę, žmonių akys krypsta į Vakarus. Iš ten į Klaipėdos uostą keliauja labdaros siuntos.
„Nė nepajutau, kaip buvau įtrauktas į maltietišką veiklą“
„Humanitarinė pagalba iš užsienio daugiausia buvo skiriama gydymo įstaigoms. Šias siuntas neretai lydėdavo maltiečiai, jiems reikėjo padėti sutvarkyti muitinės formalumus, palydėti, parodyti kelią ir kryptį į kitus miestus. Įsikūrus maltiečiams Lietuvoje jau automatiškai buvau įtrauktas į šią veiklą kaip žinomas asmuo tarp užsienio maltiečių“, – pasakoja Romas.
Jis prisimena, kokios tuo metu buvo sudėtingos ir ilgai trunkančios muitinės procedūros. Būdavo, kad laivo per speigus ir pūgas tekdavo laukti po penkias ir daugiau valandų. Kartais užsienio maltiečiai su labdara atplaukdavo vėlyvu metu. „Ir kur juos naktį dėti? Tuo metu Klaipėdoje viešbučių nebuvo, tad svečiai miegodavo mano namuose, o aš saugodavau jų automobilius“, – grįžta mintimis į tuos laikus Romas ir sako nė nepajutęs, kaip buvo įtrauktas į maltietišką veiklą Klaipėdoje.
Palaipsniui Klaipėdoje atsirado daugiau savanorių ir organizuotų projektų
Be pagalbos senjorams ir tradicinių „Maltiečių sriubos“ renginių, Klaipėdos maltiečiai išsiskyrė unikaliomis iniciatyvomis, kurios stipriai prisidėjo prie organizacijos vertybių skleidimo uostamiestyje. Ilgus metus grupės vadovu buvo Bronius Einars, dabartinis visos Lietuvos maltiečių prezidentas.
Nuo 2012 m. kartu su Verslo kolegija organizuojamas kalėdinis bėgimas „Padovanok senjorui Kalėdas“, kurio metu surinktos lėšos skiriamos Klaipėdos senolių pagalbai.
2013 m. pradedama nuostabi iniciatyva „Gerumo žvaigždė“, kuomet Kalėdų švenčių laukimo laikotarpiu maltiečiai kviečia klaipėdiečius įžiebti gerumo žvaigždę – iš žvakučių išdėliotą Maltos ordino kryžiaus ženklą, primindami apie kilnią ir visuomenei taip reikalingą maltiečių misiją ir skleisdami šiltą gerumo nuotaiką.
2016-ieji atneša dar vieną naujieną – kaniterapiją. Tai terapija su specialiai apmokytais šunimis, skirta įvairaus amžiaus asmenims, turintiems fizinę ar protinę negalią, ypač tinkama vaikams su raidos ar mokymosi sutrikimais bei kitiems specifinės reabilitacinės pagalbos reikalingiems žmonėms.
Kaniterapijos projektas atskleidžia – vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, reikia specialaus vaikų dienos centro. 2018 m. Klaipėdoje duris atveria ypatingas maltiečių vaikų dienos centras ypatingiems vaikams. Deja, šis centras šiuo metu nebeveikia, tačiau jo veikla paliko svarbų pėdsaką Klaipėdos maltiečių istorijoje ir parodė poreikį tokio pobūdžio paslaugoms.
Pandemija padiktavo naujų veiklų – karantino metu jaunieji Klaipėdos maltiečiai inicijavo emocinės paramos akciją senjorams, sudarydami galimybę bet kada paskambinti ir tiesiog pasikalbėti.
Jau 10 metų maltiečiai dalyvauja Jūros šventėje, kur teikia pirmąją pagalbą, vykdo mokymus, užtikrina šventės dalyvių saugumą. Šios iniciatyvos autoriai – Klaipėdos maltiečiai, kasmet tampantys Jūros šventės ambasadoriais.
Už tokią uostamiesčiui svarbią veiklą 2021 m. Klaipėdos maltiečiams įteiktas tuometinio miesto mero Vytauto Grubliausko apdovanojimas „Už metų darbą Klaipėdai“.
Kaip šiandien gyvena grupė?
Šiandien Klaipėdos maltiečiams vadovauja Laura Simpukienė. „Niekada neplanavau savanoriauti, dirbu farmacijos kompanijoje, kur gyva tradicija kasmet paremti ką nors. Pasirinkome senelius – vadinasi, reikia ieškoti maltiečių. Susitikau su Juozu Trečioku, Vakarų regiono vadovu, kad perduočiau paruoštas dovanėles. Pradėjome šnekėtis – viskas jautru, aktualu, atitinka šeimoje puoselėjamas tradicijas. Patiko, patikėjau ir Juozo pakviesta 2023 m. pradėjau vadovauti Klaipėdos maltiečiams. Tiksliau reikėjo susirinkti grupės likučius, nes veikla tuo metu buvo išsikvėpusi“, – prisiminimais dalijasi Laura.
Šiandien uostamiesčio maltiečių savanorių yra 25, pagrindinė veikla – pagalba senjorams. Su maistu ir pagalba buityje klaipėdiečiai lanko 60 vyresnio amžiaus žmonių. Daugiausia apie pagalbos poreikį praneša socialiniai darbuotojai. Laura džiaugiasi motyvuotais savanoriais – visi, kurie atėjo, liko, niekas nesitraukia. Užimti – įmonių vadovai, buhalteriai ir kt., bet labai atsakingi visi.
„Nebijau vadovės pozicijos, kai tokia komanda“
Laura sako esanti rami dėl savo grupės. Kiekvienas narys turi pareigas, užduotis. „Pasitarti ir pasiplanuoti renkamės kiekvieno mėnesio pirmą ketvirtadienį. Tikrai žinau, jei kuris neateina, – sulaikė rimta priežastis. Turime suplanavę žygį į Platelius, išvyką į Maltiečių namus Viekšnaliuose. Mums gera ne tik padėti, bet ir būti kartu“, – didžiuojasi aktyviais savanoriais grupės vadovė.
Laura galėtų pasakoti apie kiekvieną iš jų. Pavyzdžiui, Lina ima kurti jaunųjų maltiečių grupę. Jos sūnus Teodoras kaip tik tokio amžiaus, kad gali tapti savanoriu, tad jaunimo savanorystės tema Linai artima.
Rasa yra Klaipėdos maltiečių viešieji ryšiai, tvarko Facebook paskyrą, renka istorijas. Vasarą klaipėdiečiai sugalvojo gražią iniciatyvą – pradžiuginti lankomą senolį netikėta staigmena. Tai gali būti ledų porcija, atnešta kartu su sriuba, o gal kelionė prie jūros, gėlių sodinukai į balkoną ar gero kraiko maišelis mylimam senolio katinui.
Jaunas vyras Alvydas pas maltiečius atėjo iš savanorystės „Maisto banke“. Jam pritrūko tiesioginio kontakto su žmogumi, fizinis darbas nešioti maisto dėžes neteikė prasmės. Dabar Alvydas lanko močiutę. Jai – kaip sūnus: jei vyras išvyksta į užsienį, močiutė prašo paskambinti ir pranešti, kaip atvyko. Graži draugystė ir rūpestis vienas kitu.
„Nebijau vadovės pozicijos, kai tokia komanda, kai esame visi kartu. Ruošiamės ir naują paslaugą turėti Klaipėdoje – pavėžėjimą. Automobilis jau paruoštas“, – dalinasi planais Laura.
Linkime, kad visi klaipėdiečių planai taptų realybe, kad stipri grupė toliau vienytų žmones geriems darbams.
Nuotraukos iš Klaipėdos maltiečių archyvo.
