26/06/2025
Panevėžio maltiečiai – viena pirmųjų grupių Lietuvoje, jau atšventusi savo veiklos 30-metį. Tiksli įkūrimo data – 1993 m. birželio 9 d., kai vyskupo Juozo Preikšo raštu kunigas Petras Kavaliauskas paskirtas Maltos ordino pagalbos tarnybos Panevėžio grupės steigėju. Veiklos pradžioje savanoriavo 24 suaugę ir 10 jaunųjų maltiečių. Per 30 veiklos metų maltiečiais savanoriais pabuvo per 300 […]
28/04/2025
2025 m. balandžio 27 d. visi maltiečių keliai vedė į Šiluvą. Čia įvyko Maltos ordino pagalbos tarnybos (maltiečių) visuotinis susirinkimas, kuriame buvo atsiskaitoma už praėjusius metus, renkami nauji nariai ir keičiami įstatai, kad darbai vyktų sklandžiai ir atitiktų organizacijos strateginius tikslus. „Kai padedate vargstančiam, esate Evangelijos šviesa” Visuotinis susirinkimas prasidėjo šv. Mišiomis už kenčiančius, šalia […]
28/11/2024
Antanas gyvena kukliai ir labai taupiai. Mūsų savanorių apsilankymas tampa tikru džiaugsmu, o atneštas maistas – didžiule švente. Jis graudinasi, nes vis dar negali atsistebėti ir nepažįstamųjų gerumu, kurie nusprendė jam padėti: „Kaip gera, kad žmonėms rūpi“. Aldona, sulaukusi garbaus 93-ejų amžiaus, retai dalinasi apie tai, kaip gyvena. Nepaisant to, kad didžioji dalis jos pensijos […]
22/11/2024
Lenkiją nusiaubusių potvynių padariniai toliau kelia nerimą – ypač šalies pietuose. Trūksta pagalbos rankų, nukentėjusių skaičius vis dar siekia 60 000 – su dideliais iššūkiais susiduria ir Lenkijos maltiečiai, kuriems ne tik trūksta pajėgumų suteikti pagalbą kitiems, bet ir patiems reikalinga įvairiapusė parama. 2024 metų ruduo į Vidurio ir Rytų Europą, įskaitant Lenkiją, atnešė smarkių liūčių, […]
21/11/2024
Vieniša, mažame kambarėlyje dienas leidžianti, Zoselė apie šv. Kūčias kalba taip pat paprastai, kaip ir apie savo kasdienybę – „Viena kaip visada. Prie šventinio stalo su šeimomis sėdi tie, kurie turi tas šeimas. Aš turiu tik stalą“. Senoliai dalinasi, kad gyvenimas kartais tampa per tylus, per tuščias, per sunkus. Ir vis dėlto – […]
18/11/2024
„Vyras miręs. Vaikas miręs. Tėvai išmirę. Brolis miręs. Sesuo mirusi. Nieko neturiu. Vienintelė viena likau“, – savo trobelės duris atveria Irena. Močiutei 84-eji, ji pagarbiai priima sriubą ir sako valgysianti po truputį dvi dienas. Taupiai. „Nu, o ką darysi. Reik gyventi. Vienai sunku. Giminės kitame mieste, kartais paskambina“, – katinėlį glostydama lyg varžydamasi pasakoja […]
