Maltiečiai, atvažiuokit į Ignaliną – ten jus pasitiks maltiečio savanorio skulptūra
1991-ieji. Lietuva žengia pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, ligoninėse stinga net paprasčiausių priemonių – tvarsliavos, vatos, medikamentų. Gana didelė dalis visuomenės kenčia maisto nepriteklių ir skurdą. Šalies ekonomiką kausto Maskvos paskelbta blokada, didėjo nedarbas. Tokios aplinkybės skatino lietuvius ieškoti sprendimų, bendradarbiauti su Vokietijos maltiečiais, mokytis iš jų praktikos ir pritaikyti naujas žinias atsikuriančios šalies padėčiai gerinti. Tokia buvo Lietuvos maltiečių veiklos pradžia.
Pirmosios lietuvių maltiečių grupės, Vokietijos maltiečių paskatintos, kūrėsi ne tik didžiuosiuose miestuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, tokiuose kaip Kaišiadorys, Vilkaviškis, Marijampolė, Ignalina.
Siuntose – vokiečių šeimų laiškai ignaliniečiams
1991 m. Ignalinos grupę ima kurti ir jai vadovauti Vidutė Marija Ektienė. Deja, šiandien jos maltiečių tarpe jau nebeturime – amžinąjį atilsį jai. Tačiau yra išlikę Vidutės prisiminimai apie pirmąsias iš Vokietijos į Lietuvą siunčiamas pagalbos siuntas: „Labai nustebome, nes gautų rūbų kišenėse radome daug vokiečių laiškų. Vienos savanorės, vokiečių kalbos mokytojos, paprašėme, kad laiškus išverstų. Paaiškėjo, kad vokiečių šeimos norėjo susipažinti su lietuvių šeimomis ir siųsti joms skirtą pagalbą. Maltiečių dėka 17 šeimų iš Ignalinos pradėjo draugauti su šeimomis iš Vokietijos.”
Ignalinos ir Vokietijos maltiečių prasminga draugystė tęsiasi ir šiandien
Ignalinos ir Vokietijos miesto Biureno maltiečių draugystė, pradėta grupės veiklos pradžioje V. Ektienės dėka, gyva ir šiandien. Svečiai iš Vokietijos kasmet su dovanomis aplanko Didžiasalio vaikų ir Dūkšto senelių globos namus, dalija surinktą paramą, net padeda spręsti rajono socialines problemas.
Šiuo metu Ignalinos maltiečiams vadovauja Rasa Graznovienė ir toliau tęsia draugystę su Vokietijos maltiečiais. Jų delegacijos ignaliniečiai sulaukė ir šiemet gegužės 2 d. Tikslas buvo aptarti kitais metais vyksiantį Lietuvos maltiečių veiklos 35-metį, į kurį Biureno maltiečiai planuoja atvykti.
Grupės vadovę Rasą prašome papasakoti daugiau apie Ignalinos maltiečius
Kokia šiandieninė grupės veikla?„Grupė šiuo metu vienija 10 aktyvių savanorių, 5 jaunuosius maltiečius ir, žinoma, kai pritrūksta rankų, visą „nematomų” maltiečių komandą – tai sesės, broliai, mamos, tėčiai, vaikai ir vyrai. Globojame 65 senolius, 50-čiai vežame karštą maistą, 25 iš jų gyvena aplinkiniuose kaimuose, tad, kol pas visus užsuki, diena ir baigiasi. Dar rūpinamės Dūkšto globos namų gyventojais – buvome pasikvietę į Švedriškės Lurdą, neužmirštame jų per šventes. Taip pat lankome su dovanomis Didžiasalio globos namų vaikus, ypač jie džiaugiasi mokyklinėmis priemonėmis prieš Rugsėjo 1-ąją. Beje, turime naujieną – jau teikiame individualios pagalbos kliento namuose paslaugas, tai bendradarbiavimo su savivaldybe rezultatas.
Vadovaudama grupei, aš tęsiu Vidutės pradėtus darbus ir suprantu, ką ji man norėjo perduoti aiškiai pasakodama, kam ir kaip reikia daryti. Prisimenu ją kaip stiprią, atsakingą vadovę, kuri visada sakydavo kad kiekvienas žmogus, o ypač senas, nusipelno pagarbos. Klausdavau jos, kaip jai taip sekasi gauti rėmėjų pinigų, o ji atsakydavo: juk jų ne sau prašau, todėl ir lengva…”
Papasakok apie save, kiek laiko su maltiečiais? „Savanoriauju 13 metų, iš jų 3-ejus esu vadovė. Savi vaikai jau užaugo, tad dabar lengviau, daugiau galiu atsiduoti organizacijos reikmėms. Ankščiau visko būdavo – nuo daiktų nešimo iš namų stokojantiems iki pykčių ir laiko trūkumo saviems. Tačiau žinau, kad matydami mano pavyzdį vaikai patys išmoko atjautos žmonėms, empatijos, padėti čia ir dabar. Būdavo, pats sūnus susikviečia klasiokus bei draugus krauti labdaros ir net vertėjauti.
Mano maltietiškomis idėjomis užsikrėtė ne tik namiškiai. Utenos kolegijoje studijavau socialinį darbą, daugelis mano rašto darbų būdavo apie maltiečius. Mano bendrakursė buvo Jovita Sedleckaitė, po studijų sulaukiau jos skambučio su klausimu apie maltiečius ir kaip suburti grupę Ukmergėje. Šiandien grupę jau turime ir jai vadovauja Jovita.
Žinome, kad Ignalinos maltiečiai vieninteliai Lietuvoje gali didžiuotis maltiečio savanorio skulptūra. „Taip, prie mūsų biuro kieme stovi medinis maltietis savanoris. Ignalinai švenčiant 150 metų jubiliejų tuometinei grupės vadovei Vidutei kilo mintis įamžinti savanorystę – pastatyti skulptūrą kaip padėką maltiečiui, kaip priminimą, kad mieste ir visame rajone yra žmonių, kuriems reikalinga pagalba, kurią teikia maltiečiai. Lietuvoje tai pirmas toks padėkos maltiečiui savanoriui ženklas. Skulptūros autorius ignalinietis Teofilis Patiejūnas.”
Ar turite grupėje ypatingų tradicijų? „Turime šventinį renginį „Susėskime prie Kūčių stalo”, kai kviečiame, tiksliau atsivežame, vienišus senolius jaukiai vakarienei į kavinę. 2024 m. Kūčių vakarienę visi kartu valgėme kavinėje „Šeimos virtuvė“, kur maistą palaimino dekanas Vidas Smagurauskas. Smagiausia dalis buvo senolių pasakojimai, kaip šventes švęsdavo jaunystėje. Jaunieji maltiečiai noriai klausėsi linksmų Kūčių nakties istorijų ir nutikimų. Šiuolaikinėje visuomenėje – tai senųjų tradicijų perdavimas jaunajai kartai, svarbi grandis, kurią privalome išsaugoti.”
Ačiū, Rasa, už pokalbį. Gal bus maltiečių, kurie nežinojo apie skulptūrą savanorystei. Ar galiu juos pakvieti į svečius pas ignaliniečius? „Žinoma, draugus mes mylime, visada laukiame. Užsukite pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Juk mes visi maltiečiai.”
