Maltiečiai mini savanorystės metus: „Užtenka valandos per savaitę, kad pakeistum žmogaus gyvenimą“
Nevyriausybinėms organizacijoms, kurių varomoji jėga yra savanoriai, šie metai – galimybė parodyti, kokie tai žmonės, ką jie veikia ir kodėl savanoriauja. Minėdama savanorystės metus, Maltos ordino pagalbos tarnyba (toliau – maltiečiai) šiandien pradeda įvaizdinę kampaniją, kurios tikslas – supažindinti visuomenę su bendruomene, kuriai svarbus kiekvienas.
Maltiečius vienija 2000 savanorių, 700 iš jų jaunieji maltiečiai. Spalio mėnesį organizacija paskyrė savanoriams, kurie kiekvieną dieną dirba ir skiria savo laiką, dėmesį bei atjautą mūsų visuomenės pažeidžiamiausiems. Nuo šiandien didžiųjų šalies miestų lauko reklamos stenduose bus galima išvysti maltiečių savanorius, veikiančius skirtingose srityse: pagalba senjorams, neįgaliesiems, vaikams ir jaunimui, karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Vadovaujasi šimtmečių patikrintomis savanorystės tradicijomis
Lietuvos maltiečiai yra Tarptautinės organizacijos Maltos ordino, skaičiuojančios daugiau kaip 970 metų istoriją, dalis ir vadovaujasi šimtmečių patikrintomis savanorystės tradicijomis. Bendras visų pasaulio maltiečių moto skelbia, kad kiekvieno savanorio pagrindinė užduotis – pagalba vargstančiam. Vyresnio amžiaus ir jaunam žmogui, tautiečiui ir užsieniečiui, sveikam ir ligotam.
Šalyje maltiečiai geriausiai žinomi kaip senolių globėjai – sriubos dubenėlis maltiečio rankose jau yra tapęs organizacijos simboliu. Tačiau nuo 2005 m., kai duris atvėrė pirmieji maltiečių vaikų dienos centrai, organizacija teikia visokeriopą pagalbą vaikams ir jaunimui, taip pat rūpinasi neįgaliaisiais. Pastarieji metai nevyriausybinėms organizacijoms iškėlė ir naujų iššūkių – kovidas, Baltarusijos sienos migrantai, Ukrainos karo pabėgėliai, į kuriuos maltiečiai reagavo greitai ir gausiomis pajėgomis.
Savanoriu gali būti kiekvienas
Vilius iš Kauno, vienas iš 5 maltiečių savanorių herojų, yra plaukų stilistas, važinėjantis pas maltiečių globojamus neįgalius žmones, kad nemokamai apkirptų, sušukuotų, net nudažytų plaukus. Profesine Viliaus savanoryste labiausiai džiaugiasi moterys – juk ir neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam žmogui norisi atrodyti stilingai. Jos teigia, kad tai kelia pasitikėjimą ir keičia gyvenimo kokybę.
Kitas maltiečių portretų ciklo herojus vilnietis Andrius savanoriauti pas senelius eina kartu su savo šuneliu Blyncium. Smagaus augintinio apsilankymas seniems žmonėms suteikia ne mažiau džiaugsmo nei atvežti karšti pietūs – paglosto, pakalbina ir niūrios nuotaikos kaip nebūta.
Pas senelius skuba ir maltietė savanorė Rasa iš Luokės. Kaip ji pati sako: „Reikia suguldyti keturias karalaites“. Tai maltiečių senelių namų Viekšnaliuose gyventojos. Nevaikštančios, jau visai ligų susuktos. Rasa yra vaistininkė, tad pas močiutes atvyksta tik po darbų, vėlai vakare, kad jas prieš miegą nuglostytų, nuramintų, apkamšytų. Ar sunku? Rasa atsako, kad „ne“ – grįžus net namų ruoša greičiau sukasi ir ant širdies ramu.
Karas iškėlė naujas užduotis ir sukvietė savanorius
Priimti Ukrainos karo pabėgėlius prireikė daugiau savanorių, ir žmonės atsiliepė į maltiečių kvietimą prisijungti. „Jeigu širdis kviečia, nedvejodamas einu“, – tai kito vilniečio Andriaus žodžiai, kuris, prasidėjus karui, pirmas paskambino maltiečiams ir pasiūlė savo pagalbą. Šiandien jis su pagalba važinėja tiesiai į Ukrainą. „Veži droną ir galvoji, kad jis pamatys judantį priešą ir bent vienam žmogui išgelbės gyvybę. Veži automobilį ir tikiesi, kad, sprogus sviediniui, draugai liks gyvi. Karas surenka geriausius žmones. Gyvenu viltimi, kad pagaliau pasibaigs visos šios baisybės ir turėsim bent kiek šviesesnį pasaulį, tik su labai didele Ukrainos žmonių auka.“
2022-ieji ne tik savanorystės, bet ir jaunimo metai
Maltiečių organizacijos jaunuomenės – jaunųjų maltiečių – būrys tikrai skaitlingas: net 700 narių. Savanorių portretų cikle jiems atstovauja dvyliktokė iš Kelmės Gustė. Ji pasirinko savanorystę maltiečių vaikų dienos centre ir sako, kad tai net nulėmė profesijos pasirinkimą – studijuos pedagogiką.
Maltiečių savanorių portretų herojų istorijos atskleidžia, kiek daug galimybių yra tiesti pagalbos ranką. Savanoriaujant galima pritaikyti savo turimus įgūdžius ir kompetencijas, įgyti naujų, atrasti profesiją, susirasti draugų, vienkartinę iniciatyvą paversti ilgalaikiu užsiėmimu, jau nekalbant apie tai, kad gebėjimai ir laikas, skirtas pagalbos laukiančiam žmogui, pripildo gyvenimą prasmės.
„Į maltiečius atėjau pats kaip savanoris, jaunasis maltietis. Nuėjau ilgą kelią, kupiną ne tik iššūkių, bet ir daug džiaugsmo, laimės, tikros draugystės akimirkų. Nuolatinė pagalba senjorams, neįgaliesiems, vaikams ir jaunimui mane užaugino kaip žmogų, patyriau ką reiškia savanorystė ir kokia jos nauda. O nuolat matydamas, kokia didelė yra organizacija, supratau, koks kiekvieno iš mūsų mažiausias darbas padedant pažeidžiamam yra svarbus ir kiek daug šiltų bei vertybiškai stiprių žmonių renkasi kelią dalintis ir padėti. Šiandien bendros vertybės bei tikslai net 42 Lietuvos vietovėse jungia stiprią bendruomenę, kuriai svarbus kiekvienas“, – savo patirtimi dalijasi maltiečių l. e. p. generalinis sekretorius Edvinas Regelskis.
Tautvydo Stuko nuotraukos
