26/11/2024
Kai taip trūksta žmogaus, lieka tik kasdieninis laukimas sriubos, kurį sustiprina tikėjimą gerumu.
„Esu pamestinukė, rasta parke. Savo žmogaus nesutikau. Visą gyvenimą viena. Norėčiau, kad kas būtų kartu…“, – suvirpa senolės Onutės balsas. Rankos dreba laikant šaukštą, bet ji skuba valgyti sriubą. Kol šalia savanoris. Kol šalia kažkas, kas bent akimirką ją lydi. Kai lieka viena, nesijaučia saugi – vienatvė didesnė net už keturias sienas. 92-ejų Danutės dienos […]