Maltietiškumas kaip gyvenimo būdas
Maltos ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje buvo įkurta 1991 m. spalį, o tų metų pabaigoje nieko nelaukdamos pradėjo kurtis ir pirmosios maltiečių grupės įvairiuose šalies miestuose. Energingi, aktyvūs, kūrybingi ir nesavanaudiškos prigimties žmonės ėmėsi iniciatyvos kurti socialiai stipresnę ir tvirtesnę valstybę, ir nuo 12 pirmųjų grupių organizacija užaugo iki 42. Kiekvieną dieną šie žmonės keliasi su kilniu tikslu palengvinti kito žmogaus būtį: slaugo ir veža karštą maistą į namus senoliams, rūpinasi vaikų ugdymu vaikų dienos centruose, bendrauja ir padeda neįgaliesiems. Pasiaukojimas ir nuoširdus noras padėti silpnesniam ne tik suteikia vidinės pilnatvės, bet ir užkrečia gerumu aplinkinius – maltietiškumas sujungia draugus, šeimos narius ir keliauja iš kartos į kartą.
Šviesulys Tauragėje
Tauragiškių komanda garsėja sėkmingu „Maisto ant ratų“ projektu, vykdomu nuo 2014 metų. Jo priešakyje stovi ypatingas žmogus, maltiečių siela Saulius Oželis, jau iš tolo atpažįstamas – išduoda ilga barzda ir motociklas, kurį žino kiekvienas lankomas senolis. Saulius džiaugiasi tuo jausmu, kuris aplanko kasdieną: „Man labai pasisekė – ne visi turi sąlygas užsiimti tokia veikla. Aš iš to gaunu daug daugiau nei pats duodu – tai jų emocijos ir dėkingumas. Būna sunkių momentų, bet dėkingumo ašaros ir nuoširdžios šypsenos yra taip stipru, kad tiesiog negali nustoti to daręs.“
Tauragiškiai net sriuba senoliams verda kitaip, jų virtuvė – ant ratų, mobili, tad yra nepavaldi jokioms pandemijoms. Vienu metu čia galima paruošti iki 50 litrų sriubos ir sutaupyti nemažai lėšų. Pirmiausia netenka mokėti už virimo paslaugas, nes viską daro savanoriai, antra – daug ekonomiškiau, nes galima panaudoti „Maisto banko“ paskutinės dienos galiojimo produktus, ūkininkų dovanotas daržoves ar kitas gėrybes.
Maltietiškumo geną turi visa Sauliaus šeima – jo sesuo Lina sėkmingai koordinuoja Tauragės maltiečių veiklą, o žmona ne tik visuomet palaiko neįprastus Sauliaus sprendimus, pavyzdžiui, Naujuosius metus kartu sutikti Tauragės nakvynės namuose, bet ir noriai prisideda prie naujų idėjų įgyvendinimo. Viena jų – motociklą paversti ne tik maisto gabenimo transportu, bet ir pasivažinėjimo pramoga senoliams, kuria iki šios dienos jie vis dar džiaugiasi. Beje, žmona Renata ne tik palaiko Sauliaus sumanymus – ji pati aktyvi maltietė ir vadovauja Tauragės maltiečių vaikų dienos centrui.
Saulius Oželis pagalbos silpnesniam entuziazmu yra užkrėtęs ne tik savo artimuosius, bet didelį būrį tauragiškių. Subūręs savanorius, vadina juos „gėrio komanda“. Tarp jų ir vietos policijos pareigūnai, moksleiviai ir kt. Saulius džiaugiasi – esąs ramus patikėjęs savo globojamus senelius tikrai atsakingiems žmonėms.
Už maltietišką veiklą Saulius apdovanotas: 2017 m. vykdant projektą „Herojai tarp mūsų“ išrinktas vienu iš 12 Lietuvai atsidavusių žmonių. 2020 m. jam įteikta nominacija „Metų maltietis“. Apdovanojimo vyras nesureikšmina ir vadina jį visos tauragiškių grupės nuopelnu, kurios jai buvo skirtos net dvi: 2014 m. nominuota „Metų proveržiu“, o 2019 m. – „Metų maltiečių grupe“.
Darbas, dovanojantis pamokas
Kaunietė maltietė Gražina Senvaitienė, išėjusi į užsitarnautą poilsį po visų gyvenimo darbų, nusprendė, kad nori prasmingos veiklos – visai atsitiktinai atradusi maltiečius ir susižavėjusi jų vykdoma veikla, čia darbuojasi jau dešimt metų. O nuoširdus įsitraukimas į kasdienius darbus ir emocijos paskatino maltiečiais tapti ir šeimos narius: „Pirmasis buvo mano anūkas, tik gavęs vairuotojo teises, padėjo vežioti sriubą, o mudviejų emocijos tikriausiai persidavė ir dukrai Rūtai“. Šiuo metu besidarbuojančios kartu jos džiaugiasi savo vidiniu augimu.
Šis darbas nėra tiesiog paslaugos teikimas kitam. „Aš pati iš tų žmonių mokausi ramybės. Ir kad kokia bebūtų emocija, ji yra vertinga – tai yra mūsų pamokos. Juk dažniausiai žmonės mus pasitinka su švytinčiomis iš laimės akimis. Aš grįžtu fiziškai pavargusi, bet emociškai – pasikrovusi. Kai matai, kaip tiems žmonėms yra gera, jautiesi dvigubai laimingesnė“, – dalinasi Gražina.
Kauno maltiečiai garsėja ne tik itin socialiai jautrių savanorių komanda, bet ir čia užsimezgusia draugyste – dabar visi, ir globojantys, ir globojamieji, tapo neišskiriama šeima, nebeįsivaizduojanti savo laisvalaikio atskirai. Gražinos dukra Rūta Kriščiūnienė, planuodama susibūrimus, džiaugiasi: „Susitikę žmonės dalinasi savo darbais, vieni iš kitų mokosi, vieni kitus palaiko, o būnant kartu užsimezga labai gražus ryšys ne tik tarp globojamųjų – tai matant vystosi ir stipresnė savanorių draugystė prasmingoj veikloj“.
Gražina apdovanota – 2017 m. jai įteiktas apdovanojimas „Gerumo kristalas“ kaip maltietei už reikšmingus neatlygintinus darbus Kauno bendruomenės labui, o visa Kauno maltiečių grupė 2020 m. išrinkta „Metų maltiečių grupe“.
Patirtys, atvėrusios akis
Nuo 2009-ųjų gyvuojanti ir sparčiai auganti Alytaus maltiečių grupė įsikūrė dviejų kilniaširdžių ir iniciatyvių moterų, Onutės Žilionienės ir Virginijos Lisauskienės, pastangomis. Ilga darbo patirtis moterims parodė, kad svarbiausia ne šilta sriuba, pasiekusi senolių namus, o reikalingumo jausmas ir galimybė turėti socialinį gyvenimą. Prieš keletą metų pradėtas Senjorų dienos centro projektas, kai pagyvenę žmonės, kad nebūtų vieniši, dienai ateina į specialiai sukurtą erdvę, tai puikiai pagrindžia: „Buvo viena močiutė, vaikų namų auklėtinė, užaugus „kamputy“, tyli. Kartą, atėjusi į centre vykdomą meno terapiją, ji nusišypsojo ir garsiai bei džiugiai visiems pasakė „labas rytas“ – taip pradėjo bendrauti. Visi atsisukome ir negalėjome patikėti – įvyko stebuklas. Ir tokie stebuklai vyksta kasdien“, – dalinasi Onutė. – Gera daryti gera ir matyti dėkingas žmogaus akis. Mes negalim padovanoti mašinos, nupirkti buto, bet galime padėti kasdieniuose jų reikaluose – tie maži dalykai žmogui yra nepaprastai svarbūs.“
Alytaus maltiečių vadovė Onutė sako, kad turi labai aiškią viziją – padėti jauniems žmonėms susitikti su senoliais ir senjorų dienos centre praskaidrinti vienišų žmonių dienas. Ir tai visai įgyvendinama: „Iki pandemijos tose pačiose vaikų dienos centro patalpose į meno terapijas iš ryto rinkdavosi senjorai, o jiems begeriant kavą suplūsdavo ir vaikai. Jaunimas močiutėms iškepdavo ir palikdavo skanių meduolių, o močiutės atsilygindamos jiems numegzdavo šiltų kojinių. Buvimas kartu abiem pusėms labai į naudą – visi laimingi, mylimi, apkabinti.“
Šalį užklupus baisiai pandemijai, nusviro rankos. Kasdien lankomi senoliai, sužinoję, kad nebegaus šilto maisto, labai nusiminė ir tos beviltiškumo kupinos akys moterims buvo paskata ieškoti naujų kelių, kaip neapleisti globojamųjų. Karantinas sustabdė kavinių veiklą, kurios virdavo maltietišką sriubą, todėl reikėjo ieškoti greito sprendimo, kad veikla būtų tęsiama: „Susiderinome su savivaldybe, vaikų dienos centre įsirengėm virtuvėlę, nusipirkom būtiniausius daiktus. Nuo pat pradžių iki dabar padeda labai daug savanorių, be jų mes – niekas. Ir bulves skutam, ir dirbam visi kartu kaip šeima – mums nėra kur trauktis, mes privalome tą daryti. Šis spendimas mus išlaisvino – nebesam priklausomi nuo maisto gamintojų darbo grafiko ir toliau galime džiuginti savo mylimus žmones, – džiaugiasi Virginija.
2016 metais Onutė buvo nominuota maltiečių „Gerumo angelu“, o 2018 metais visa Alytaus maltiečių grupė buvo išrinkta „Maltiečių metų grupe“.
Dar vienas ilgametis maltietiškas taškas – Viduklė
Čia, Raseinių rajone, maltiečių geras vardas jau daugelį metų skamba Gerdos Visockienė dėka. Raseinių rajono tarybos narė ir maltiečių visad tiesia pagalbos ranką čia pat šalia miestelyje gyvenantiems likimo nuskriaustiems žmonėms, reikalingiems pagalbos ir globos. Palaikoma vyro ir sūnaus, Gerda rūpinasi ne tik vienišų žmonių maistu, bet ir sugriuvusia senolių buitimi. Ji inicijavo, kad vidukliškės Onutės kaminas vėl gerai trauktų dūmus ir nebekeltų močiutei grėsmės. Senolė jau buvo patyrusi gaisro siaubą, tad maltiečių padovanotas kaminas grąžino Onutei širdies ramybę ir namų šilumą. 2020 m. Gerda Viduklėje vykdė dar vieną labai svarbų senoliams projektą – savo jėgomis ir lėšomis žmonės tokių darbų nebūtų įveikę. Maltiečių rūpesčiu iš Amerikos lietuvių Sandy Baksys, Bill Byrd ir Kazicko šeimos fondo lėšų net 9 Viduklės vyresnio amžiaus gyventojų namuose buvo įvestas vanduo ir įrengta kanalizacija. Žiemą senjorai negalėjo atsidžiaugti: „Tikrais ponais amerikonais pasijutome – nei prie šulinio, nei į lauko tualetą nereikėjo eiti“. Šiltas vanduo lengvino žmonių buitį ir higieną. 11 000 dolerių – tiek kainavo ši dovana ir ori vidukliečių senatvė.
Be senolių, Gerdai rūpi vaikų ateitis – svarbu, kad jaunos šeimos nebėgtų iš miestelio, kad vaikai turėtų visavertį laisvalaikį, užuovėją ir galimybę siekti savo svajonių. Veiklios moters iniciatyva prieš trejus metus pradėjo veikti maltietiškas vaikų dienos centras. O 2021 m. toks centras duris atvėrė Raseniuose. Jo atidaryti atvyko pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
2020 m. Viduklės maltiečių grupei už atsidavimą ir nuveiktus darbus buvo įteiktas maltiečių padėkos raštas.
Kasdieniai darbai, keičiantys gyvenimus
Maltiečiai visuomet buvo atpažįstami dėl akivaizdaus socialinio įsipareigojimo – rūpintis nelaimės ištiktais, silpnais ir senais žmonėmis, ligoniais, neįgaliaisiais. Visa tai vyksta sėkmingai, nes daroma ne tik savanoriškai, bet ir broliškai solidariai: šis įsipareigojimas yra priimamas sąmoningai ir laisva valia, o girdėdami patirtas emocijas vykdant šiuos darbus dažnai „užsikrečia“ ir šalia esantys žmones – į veiklą įsitraukia ne tik pažįstami, bet ir šeimos nariai.
Kasdieniai darbai, kurie maltiečiams atrodo tokie paprasti ir savaime suprantami, iš esmės pakeičia globojamųjų gyvenimą – jie ne tik gauna karšto maisto, slaugą ir pagalbą buityje, bet artimą bei patikimą draugą, o maltiečiams jų dėkingumas yra akstinas likti ir tęsti savo kilnią veiklą.
