24/04/2023
Vaclovui 93-eji. Jis suka vieną ratą po kito maltiečių senelių namų koridoriumi. Nueina iki vieno galo – pasėdi, grįžta vėl pailsi. Paklaustas, kaip jam sekasi, žvaliai patikina: „Sportuoju. Čia mano stadionas. Nors dabar jau tik su „mašina“ (rodo vaikštynę – aut. past.), bet vis dar tekinas. Aš kūno kultūros mokytojas ir niekam nesakau, kad buvęs. […]
17/04/2023
Egidijaus Knispelio nuotrauka Vėsus rytas. Mediniame Viduklės senosios klebonijos name šilta. Kazys pakūreno. Kad susirinkusioms moterims būtų jauku. Mažo miestelio mažų žmonių dideli reikalai čia vyksta – renkasi močiutės į maltiečių įkurtą dienos centrą. Ir čia jas atveda didžiausias pagyvenusių žmonių priešas – vienatvė. Albina: „Dabar čia visas mano gyvenimas, net televizoriaus nebereikia” […]
07/04/2023
Pirmieji dar nedrąsūs saulės spinduliai. Jų nušviesti tokie pavasariškai jauni atrodo Aldutės ir Genutės veidai. Nors jų metai jau skaičiuoja gilų rudenį. Aldonai 89-eri, o Genovaitė 90-metį atšventė. Sėdi abi močiutės, abi našlės, ant lovos krašto ir pasakoja savo gyvenimus. Nedejuoja – džiaugiasi. Vaikai užauginti, anūkai išmokinti. Visi savo gyvenimus gyvena, nereikia jiems painiotis. Abi […]
27/04/2021
„Dažnai savo darbe sutinku senutes, palaidojusias savo sūnus, – pasakoja Klaipėdos maltiečių „Maisto ant ratų“ programos darbuotoja Vaiva Jaraminaitė. – Jos paprastai laiko jų nuotraukas svetainėse, pakabintas ant sienų arba padėtas sekcijose ar ant stalo garbingiausiose vietose. „Pas mane jau niekas neateina, tai nors su jo nuotrauka pasikalbu…“ – liūdnai kartą prasitarė merginai viena iš […]
26/03/2021
„Mirtiną baimę teko pergyventi vaikystėje, kai mūsų namus apsupo sovietų kariškiai, atėję suimti brolio, – pasakoja Vilniuje gyvenantis rašytojas Juozas Elekšis. – Jie apsupo namą per Kūčias… Brolis spėjo pasislėpti greta namo esančiame rūsyje…“ Pasak rašytojo, kariškiai liepė jo tėvui atrakinti rūsį ir perspėjo, jei ką nors ras, jį pirmą nušaus. Karininkas, apžiūrėdamas rūsį […]
18/03/2021
„Ateidama savanoriauti turėjau įvairių baimių, – prisipažįsta maltiečių savanorė Irmina. – Bijojau, kad man paskirs globoti kokį nors asocialų žmogų, kuris bus nešvarus, nuo jo sklis blogas kvapas, bute bus netvarka…“ Pasak Irminos, prie jos abejonių prisidėjo ir neigiamas jos pažįstamų požiūris į savanorystę. Draugės žiūrėjo į ją kaip į keistuolę. „Tu ką, Irmina, neturi […]
