Savanorystės „batai“ jau tampa maltiečių tradicija
Kasmet gruodžio 5 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė savanorių diena. Jos tikslas yra ne tik padėkoti savanoriams, bet ir skatinti visuomenę įsitraukti į bendruomenių veiklą. Antrus metus maltiečių savanorystės procesų vadovės Neringos Sukauskaitės iniciatyva maltiečių biuro darbuotojai kviečiami „pasimatuoti“ savanorystės batus – t. y. išvykti pas visoje Lietuvoje triūsiančius maltiečių savanorius ir vieną dieną praleisti padedant jiems.
Maltiečiai – savanorystės pagrindu grįsta organizacija, jos nariai savanoriai, ištikimi maltietiškoms vertybėms ir formuojantys Lietuvos maltiečio savanorystės tradicijas, yra pagrindinė varomoji jėga ir labiausiai visuomenei matoma organizacijos dalis. Norėdami pagerbti savanorių darbą ir padėkoti jiems, biuro darbuotojai vyko į įvairias vietoves patirti savanorystę.
Maltiečių savanorystės patirtys – kaip ekspertinis pavyzdys
Ankstus gruodžio 5-osios rytas. Savanorystės procesų vadovė Neringa jau su „Žinių radijo“ laidos „Ryto espresso“ vedėju Tomu Loiba diskutuoja gana nauja tema – įmonių savanorystė. Tai ypač prieš šventes populiarus reiškinys, kai įmonės, norėdamos parodyti socialinę atsakomybę ir korporatyvizmo politiką, siekia vienadienės savanorystės praktikos nevyriausybinėje ar pagalbą vykdančioje organizacijoje. Prieš Naujuosius Metus vykstanti „Maltiečių sriuba“ kviečia į pagalbą vargstantiems ir primena apie pagarbą senatvei, apie vyresnio amžiaus žmonių vienišumą. Tačiau ar visada noras aplankyti senolį yra apie pagalbą, apie santykius. Neretai įmonės tai atlieka kaip komandos formavimo užduotį, kaip gerumo duoklę prieš šventes ir negalvoja, kaip tai gali paveikti seną žmogų, juk jam reikia pasiruošti priimti pagalbininkus. Ar viena diena keičia to žmogaus gyvenimą? Maltiečiai yra apie ilgalaikius įsipareigojimus, santykius ir atsakomybę už žmogų – ir savanorį, ir globojamąjį.
„Stebino jaunimo pasitikėjimas vadovais – supranti, kaip reikšminga tai jiems“
Maltiečių paslaugos Utenoje paliečia visų amžiaus grupių žmones. Čia veikia senjorų dienos centras, vežama sriuba vienišiems seneliams, atiduotuvėje dalijami drabužiai skurstantiems, šalia Utenos Vyžuonose į vaikų dienos centrą suvažiuoja vaikai, į atvirą erdvę renkasi jaunuoliai. Tad savanorystės galimybės pačios įvairiausios.
Komunikacijos ir lėšų pritraukimo skyriaus komanda vyksta į Vyžuonas – pas jaunimą. Čia jau vyrauja Kalėdų nuotaika, susirinkę po pamokų pradinukai uždega Advento žvakę ir skaito skaitinį, diskutuoja. Diskusija panašesnė į klegesį – Vyžuonų vaikų dienos centrą lanko dauguma berniuką, tądien tarp jų buvo tik viena mergaitė. Visi aktyvūs, garsūs, turintys nuomonę – tik vadovė Audronė spėja juos visus išgirsti ir nukreipti. Antrus metus savanorystę „besimatuojanti“ maltiečių komunikacijos vadovė Jolita sako: „Mane tokios išvykos įkvepia, pamatai iš arti, kokia skirtinga ir įvairi pagalba yra reikalinga, kurios laukia senoliai, vaikai, neįgalieji, karo pabėgėliai. Kiekviena socialinė grupė turi atskirus poreikius, o ką jau kalbėti apie individualius kiekvieno mūsų globojamo žmogaus patiriamus sunkumus. Bendraudama su vaikais, matau, kokie jie tikri, atviri, kokie šilti, nors ne vienas jų atėjęs iš sudėtingos aplinkos. Su mažiukais bendravimas betarpiškas, su paaugliais iš pradžių jautėsi šioks toks atstumas – kas jūs, dėl ko. Bet vėliau negalėjau nesižavėti jų empatija ir stiprumu – net ir jausdami nerimą, baimę, išgyvendami nesaugumo jausmą, jaunuoliai įsitraukė į bendrą pokalbį, ryžtingai dėstė savo mintis. Stebino vaikų ir jaunuolių pasitikėjimas maltiečiais – nesvarbu, ar tai pirmą kartą matomas žmogus, ar kasdien lydintis auklėtojas – visus priima su šiluma ir meile, su pasitikėjimu, tuomet supranti, kokia reikšminga jiems ši draugystė, lydima tikėjimo, kad mes tikrai girdime juos.“
Visuose maltiečių veiklos taškuose laukiama papildomų rankų
Biuro darbuotojai dar darbavosi maltiečių šefuojamuose Kupiškio savarankiško gyvenimo namuose, kur nemažai gyventojų juda tik su vežimėlio pagalba; su Žiežmarių senjorais praleido popietę pindami Kalėdų vainikus, lankė Viekšnių vaikų dienos centrą ir Viekšnalių maltietiškus globos namus. Sielovados koordinatorė Irena dieną praleidusi su Žiemarių senjorėmis, pastebėjo, kokia svarbi ir šventiška buvo popietė močiutėms – visos susirinko pasipuošusios, pasiruošusios, trys iš jų gruodžio mėnesį šventė savo jubiliejus, tad joms skirtas atskiras dėmesys net sugraudino vienišas senoles.
Apie Žiežmarių ilgaamžes močiutes pasakoja Jaunųjų maltiečių vadovė Rimgailė. Nors mergina turi asmeninės bendravimo su senoliais patirties, jai įsiminė 95 m. „smarkuolė“ – gavusi priminimą, kad vyksta šventinė popietė, močiutė susiruošė ir atskubėjo per 10 min. Tai rodo, koks svarbus seniems žmonėms bendravimas, įsitraukimas, jausmas, kad esi reikalingas, nepamirštas.
Vis daugiau prasmės – įsitraukia daugiau darbuotojų
Savanorystės procesų vadovė Neringa, jau antrus metus organizuojanti šią savanorystės „batų“ savaitę, stebi šiųmetinį ir darbuotojų, ir savanorių aktyvumą. Vieni priartėja ir „pasimatavę” savanorio veiklą, pamato dar didesnę savo ir pačios organizacijos darbų prasmę, patiria pasididžiavimą ja. Kiti pajaučia maltietiškos bendruomenės vieningumą, kad jų darbai yra matomi ir vertinami.
Savanorių diena minima per Adventą – gerumo laiką, kai norisi vienas kitą išklausyti, pabendrauti, skleisti ramybę ir šilumą. Šis laikas labai tinka darbų įsivertinimui, aptarimui, kokias maltiečių bendruomenės savybes reikėtų patobulinti, gerąsias puoselėti. Taip pat pakalbėti apie ateities planus. Neringa drąsiai pažada: „Savanorystės dienos tradiciją tęsime, norėtųsi ją auginti, plėsti, įtraukti kuo daugiau bendruomenės narių. Ši diena galėtų tapti viena svarbiausių organizacijai, kurios širdis – savanoris, tiesiantis pagalbos ranką vargstančiajam ir besivadovaujantis Dievo žodžiu.“
