Jaunieji maltiečiai – kalnus griaunantis jaunimas
Jaunieji maltiečiai Lietuvoje pradėjo kurtis 1993 metais – tai itin svarbi ir neatsiejama Maltos ordino pagalbos tarnybos dalis, kurią sudaro šiuolaikiški, entuziastingi ir aktyvūs 14–29 metų jaunuoliai, pasiruošę skirti visas savo jėgas savanoriškam socialiniam darbui. Šiuo metu, švenčiant maltiečių veiklos trisdešimtmetį, jaunųjų maltiečių veiklą galima išvysti 20 Lietuvos vietovių, kuriose buriasi beveik 500 savanorių. Jaunuoliai per socialinę patirtį ne tik ugdo dvasines vertybes ir atjautą, bet ir kaupia bendražmogišką patirtį, pažindami kiekvieną – tiek seną, tiek vienišą, tiek ligotą – žmogų, ir tai palieka neįkainojamą anspaudą visam jų gyvenimui.
Pirmieji žingsniai ir augimas
Maltos ordino pagalbos tarnyba Lietuvoje buvo įsteigta 1991 m., o jau 1993 metais – vos keli metai po pirmųjų socialinio solidarumo siekiančių maltietiškų žingsnių – savo atskirą veiklą pradėjo organizacijos jaunuomenė Jaunieji maltiečiai. Pirmaisiais jaunaisiais maltiečiais tapo suaugusių maltiečių vaikai, paaugliai, ateidavę padėti savo tėvams – jie buvo pakviesti susiburti į atskirą organizaciją. Vėliau daugiausiai jaunuolių suburdavo mokytojai arba studentai pamatę, kad jaunuoliai iš tiesų nori padėti sunkiau gyvenantiems žmonėms ir atiduoti savo energiją prasmingiems darbams atlikti. Pirmoji jaunimo veikla buvo orientuota į pagalbą Vilniaus universitetinėje ligoninėje, naujagimių skyrių, ir užsiėmimus su neįgaliu berniuku Kaziuku.
Atsiradus pagalbininkams ir geradariams, padėjusiems keliauti šiuo keliu, organizacija pradėjo smarkiai augti ir plėtotis: sparčiai kūrėsi grupės įvairiuose Lietuvos regionuose, jaunimas tapo nepakeičiamais pagalbininkais slaugos ligoninėse, vaikų dienos centruose, globos namuose, pradėjo lankyti vienišus senolius, neįgaliuosius, aktyviai prisidėdavo prie buitinių ir ūkio darbų, įsitraukė į „Maisto ant ratų“ projektą. Jaunieji maltiečiai noriai organizuodavo jaunimo dienas, jungdavosi prie labdaros akcijų, kalėdinių mugių – dalyvavo visur, kur jų pagalba buvo reikalinga.
Susitikti ir susipažinti su kitų miestų jaunųjų maltiečių vykdomais darbais buvo galima ne tik sąskrydžiuose Lietuvoje, bet ir tarptautinėse stovyklose, o įgyti žinių – seminaruose ir mokymuose. Jau pirmaisiais gyvavimo metais užsimezgė labai glaudi ir graži draugystė su Vokietijos jaunųjų maltiečių organizacija (Junge Malteser), taip pat susipažinta su Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos, Vengrijos maltiečiais – tai buvo puiki proga mokytis iš patirties turinčių jaunimo bendruomenių. Ir ilgai netruko, kad Lietuvos jaunieji maltiečiai patys taptų didele, reikšminga maltiečių bendruomenės dalimi. Šiandien mus džiugina ir įspūdingi skaičiai – šiandien socialine veikla užsiima beveik 500 jaunųjų maltiečių savanorių 20 Lietuvos vietovių.
Savanorystė – geriausias pasirinkimas paauglystės metu
Jaunieji maltiečiai pirmiausia jaunimas, kuris negali ramiai žiūrėti į skurdą ir sunkiomis sąlygomis gyvenančių žmonių skausmą. Tai prasmingas ir teisingas jauno žmogaus pasirinkimas, kuris ne tik formuoja dvasines vertybes, bet ir dovanoja pamokas, patirtis – už visus nuveiktus darbus atlygina gyvenimas. Vienas iš daugelio to įrodymų – Asta Borusevičiūtė, nuo 12 metų tapusi jaunąją maltiete, o 2004–2010 m. dirbusi Lietuvos jaunųjų maltiečių vadove. Asta pasakoja, kad viena įsimintiniausių socialinės veiklos patirčių – bendravimas su vaikų dienos centrų vaikais. „Kai mažas žmogus, pradžioje vedinas nepasitikėjimo, nenoro bendrauti ir baimės, galiausiai pamato ir išgirsta tave, išnyksta visos ribos ir atsiranda didelis pasitikėjimas – tas jausmas yra nepaprastas“.
Asta, tiek daug metų praleidusi maltiečių bendruomenėje, džiaugiasi ir toliau vykdoma maltietiška veikla, augimu ir skatina jaunimą išbandyti šį kelią. „Mano draugų ratas susiformavo per maltietišką veiklą, visos šiame kelyje atsiradusios pažintys ir patirtys atvedė mane čia, kur esu, ir aš tam laikotarpiui esu nepaprastai dėkinga. Paauglystė – pats geriausias ir tinkamiausias laikas savanorystei. Tu puoselėji tikrąsias vertybes ir įgyji patirties bendraudamas tiek su senais, tiek su ligotais žmonėmis. Kiekvienas jaunas žmogus turėtų nueiti šį kelią.“
Jaunimo entuziazmas nesustoja stebinti aplinkinių
Jaunimas apie maltietišką veiklą dažniausiai sužino mokyklose, bendraudami su bendraamžiais arba išgirsta vyresnių mokinių pasakojimus apie popamokinę veiklą. Šios veiklos centras ir pirminis žmogus dažniausiai būna mokytojas, apjungiantis jaunimą prasmingiems darbams. Toks scenarijus pasikartojo ir lietuvių kalbos mokytojos Laimutės Žemaitienės, dirbančios Simno ir Pivašiūnų mokyklose, gyvenime. Savanorystė, 40 metų darbo patirtis ir užsimezgusi graži draugystė su jaunimu paskatino tęsti gražius darbus didesnėje, jaunatviška energija degančioje kompanijoje. „Savanoriaudama pamačiau, kad kaimuose reikia daugiau pagalbos – tai buvo įkvėpimas įtraukti jaunimą, ir jie išties noriai rašėsi į šį būrelį. Vaikai yra nuostabūs, tik kartais jiems reikia švieselę, kryptį parodyti. O ir aš galėjau tęsti darbą, tik šįkart pamokos tapo kitokios, gyvenimiškos.“
Keičiantis laikams ir aplinkybėms, atrodytų, kad rasti šiuolaikinį jaunimą su tokiomis vertybėmis ir norais – gana sunku. Laimutė Žemaitienė šį faktą paneigia. „Kai paklausiu vaikų „kodėl jūs atėjot?“, jie tvirtai atsako „mokytoja, mes tiek daug laiko veltui praleidžiam“. Akivaizdu, kad tai puikiai pagrindžia ir jų darbai: jaunuoliai net vasaros atostogų metu lanko senjorą Antaną, rūpinasi tvarka, krauna malkas, ėmėsi iniciatyvos patys atlikti jo namo remontą. Jaunieji maltiečiai, gyvenantys kaimuose, į mokyklas važiuoja ne autobusu, o dviračiu, kad galėtų pasilikti ilgiau ir padėti, mielai jungiasi į „Maisto banko“, „Lurdo žvakių“ bei „Maltiečių sriubos“ akcijas ir įsipareigojo Pivašiūnuose padėti vežioti sriubą. „Jaunimas gauna gyvą pamoką, ir aš matau, kad ši veikla jiems nuoširdžiai yra svarbi“, žavisi savo jaunimu Laimutė.
Jaunimas, nesivaikantis blizgučių
Nors jaunuoju maltiečiu oficialiai galima tapti nuo 14 metų, nereiškia, kad negali pradėti šios veiklos ir dar anksčiau. Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos mokytoja ir jaunųjų maltiečių vadovė Lina Suchorukovienė pasakoja, kad labai didelę šios vietinės bendruomenės dalį sudaro mažieji maltiečiai, savo socialinę veiklą pradėję vos įžengę į mokyklą: „Mano kolegė, kita mokytoja maltietė, vedė Mažųjų maltiečių būrelį – vaikai padėdavo surūšiuoti „Maisto banko“ produktus, kurdavo atvirukus senelių namams ir eidavo juos aplankyti. Dabar iš tų vaikų dauguma atėjo pas jaunuosius maltiečius.“ O Prienų jaunimas jau turėjo rimtų įpareigojimų: „Kadangi dar senelių sriubos neturėjom, mes eidavome kas dvi savaites į Prienų globos namus: padėdavome tvarkyti biblioteką ir namų aplinką, bendraudavom su seneliais, nunešdavom jiems pyragų. Pradėjome rengti kalėdinius koncertus, Kalėdų mugę ir Kūčių vakaro koncertą bažnyčioje, o nuo 2017 m. pradėjome vykdyti ir „Maisto ant ratų“ projektą – nešioti vienišiems senoliams sriubą į namus.“
Pagrindinis jaunųjų maltiečių veiklos tikslas – ugdyti jauną žmogų kaip socialiai atsakingą asmenį. Tam neatsitiktinai pasirenkamos ir veiklos – Prienų jaunieji maltiečiai ne tik nešioja senoliams sriubą, bet ir kartu mini lietuviškas bei religines šventes. „Tradicijos seneliams yra labai svarbu , o vaikams tai yra puikus priminimas apie reikšmingas datas. Šventinę dieną kiekvienas vaikas nueina pas senelį su smulkia dovanėle – seneliai dėl to yra neparastai laimingi ir dėkingi, o tokios smulkmenos labai reikšmingos.“
Kad jaunimas išliktų šiame kelyje ir nepabėgtų, jų širdys turi būti pripildytos tyrumo ir kantrybės. Lina pabrėžia: „Būdama tarp jaunimo aš matau, kurie auga ant blizgučių, o kurie turi gilesnes vertybes. Tie, kurie išlieka, turi savy gilumos. Kad taip ilgai išliktų savanoriu ir norėtų atiduoti tiek daug kitam, dvasinės vertybės turi žengti koja kojon“.
Čia ne tik padedama kitam – čia auga asmenybės
Šiuo metu negalime nepastebėti, kad Jaunųjų maltiečių vykdomos veiklos neatsilieka nuo bet kokių kitų didelių organizacijų ir bendruomenių veiklų: jaunimas ne tik atlieka gražius, prasmingus darbus, bet ir patys geba įnešti indelį į kitų žmonių ugdymą, švietimą. Šiuo metu maltiečių prezidiumo narys Vaidas Tumėnas, kažkada buvęs ne tik jaunuoju maltiečiu, bet ir 2013-2017 m. dirbęs Jaunųjų maltiečių vadovu, prisimena: „Visagine teko ne kartą prisidėti prie „Maltiečių sriubos“ organizavimo, taip pat lankydavom slaugos namus, o persikėlus Vilnių labiau prisidėjau prie projektinės veiklos. Teko dirbti prie „Idėjų padėjėjų“ konkursinio projekto – kviesdavom mokyklas, jaunimą, bendruomenę kurti, įgyvendinti įvairiausias idėjas ir tokiu būdu rinkti lėšas, kurias vėliau būdavo paaukojamos „Maltiečių sriubai“. Vėliau, tapęs vadovu, didelę darbo dalį skyriau savanoriškos veiklos kokybei ir supratimui gerinti, atsirado JM mokymų komanda, būrys jaunuolių, kurie buvo paruošti dirbti su savanoriais – padėti jiems planuotis veiklas, mokyti rašyti projektus, kad gautų finansavimą veikloms. Pradėjom judinti ir pirmosios pagalbos mokymus.“
Šiandien jaunimo balsą atstovaujantis prezidiume Vaidas džiaugiasi: „Maltiečių jaunimas per tiek metų nedaug tepasikaitė – tai smalsūs jaunuoliai, vedini idėjos ir noro ne tik padėti kitam, bet ir sau. Tai augantis sąmoningas Lietuvos pilietis.“
Pandemija neužgesino rusenančios ugnies
Pandemijos laikotarpiu jaunieji maltiečiai, kartu su dabartine jaunųjų maltiečių vadove Neringa Sukauskaite priešaky, matydami dar didesnį poreikį padėti vienišiems ir seniems žmonėms, ėmėsi iniciatyvos ir užkūrė nuotolinę savanorystę, apimančią emocinę paramą ir švietimą: jie ne tik pradėjo senjorus šviesti medijų klausimais (kaip susirasti reikiamą informaciją, naudotis socialinėmis medijomis, užsiregistruoti vakcinacijai ar išsitraukti galimybių pasą), bet ir užtikrino galimybę kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui nuolat bendrauti nuotoliniu būdu (telefonu), stengdamiesi, kad emocinė jų būklė būtų kuo geresnė.
Veiklūs ir iniciatyvūs jaunuoliai įrodė, kad savanorystei ir norui padėti nėra amžiaus ir laiko ribų – jeigu net pandemija, apribojusi galimybes veikti ir laisvai judėti, neapribojo jaunuolių nusiteikimo tęsti gražius darbus, galime būti tikri, kad šių gerumu degančių širdžių užgesinti negali niekas.
