Savanorė Diana: „Mes visi esame tokie patys, tik vieni įkalinti fizine prasme, o kiti įkaliname save dvasiškai.“
Ežeringas Trakų rajonas, saulėta diena, sporto aikštelėje 40 stovyklautojų užsiima aktyvia veikla. Vieni žaidžia krepšinį, kiti treniruojasi šaudyti iš lanko ir mankštinasi. Šalia įsikūrę sirgaliai, girdisi juokas ir kalbos. Tokį idilišką vaizdą galima pamatyti daugelyje vasaros stovyklų. Bet šis vaizdas maltiečių organizuojamoje stovykloje „Ir vėl drauge“ – ypatingas. Aktyviomis veiklomis čia užsiima 20 įvairaus amžiaus negalią turinčių žmonių, kuriems padeda 20 savanorių padėjėjų (angl. helper). Ši stovykla daugeliui maltiečių globojamų neįgaliųjų yra vienintelis būdas ištrūkti iš slegiančios kasdienybės, nepritekliaus, sunkumų ir bent savaitę patirti vasaros džiaugsmus, kurie sugrąžina gyvenimo viltį.
Dar vienas šios stovyklos unikalumas – neįgaliųjų ir padėjėjų bendrystė, kuri dovanoja ne vieną atradimo dovaną abiem pusėms. Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorė Diana prisipažįsta, kad pirmą kartą išgirdusi kvietimą tapti padėjėja ne iškart suprato, kaip ši savanorystė atrodys.
„Prisijungusi prie maltiečių, sulaukiau kvietimo lydėti negalią turinčius žmones į Lurdą. Tuo metu tikrai nežinojau, kas yra helperis ir ką konkrečiai turėsiu daryti kelionės metu, bet kelionė į Lurdą buvo sena mano svajonė, tad nedvejodama sutikau. Prieš kelionę jaučiau nerimą, ar sugebėsiu gerai atlikti savo kaip padėjėjos pareigas, ar nepalūšiu, bijojau nuvilti mane pakvietusius žmones. Prašiau Dievo pagalbos, kad likčiau stipri, neperdegčiau.“
Diana jau turėjo patirties dirbdama su protinę negalią turinčiais vaikais, bet bendravimas su suaugusiu, fizinę negalią turinčiu žmogumi kitoks. Maltietė nerimavo, ar sugebės tinkamai suprasti ir atliepti poreikius, suteikti orią ir laiku pagalbą.
„Manau, kad man labai pasisekė, jog tapau bendravardės Dianos helpere. Jos dėka „perėjau“ gerą, tikrą kursą ir labai daug ko išmokau. Savo supratingumu ir vidine ramybe ji mane stebino nuo pat mūsų susipažinimo, kai dar nežinojau, jog kelionėje padėsiu būtent jai. Buvau sužavėta, kai mums pasiklydus Luvre Diana puikiausia prancūzų kalba susikalbėjo su muziejaus personalu, kuris mus palydėjo iki reikiamos vietos. Iš savo globotinės sulaukiau daug šilumos ir rūpestingumo, nors galvojau, kad turėjo būti priešingai.“
Savanorė Diana pasakoja, kad neįgalieji yra labai turtingi savo vidumi. Regis, kai likimas „atima“
judėjimo laisvę, klausą, regėjimą, išaugina labai didelę, dvasiškai turtingą širdį. Jie rašo eiles, kuria muzikinius filmukus, nuolat šypsosi, jie savo nuoširdžiu džiaugsmu parodo mums, kaip reikia vertinti tai, ką turi, ir už viską būti dėkingam.
„Bendraudama su Diana, nesijaučiau kažką duodanti, aš jaučiausi besimokanti, imanti ir labai daug gaunanti. Būdami su sveikaisiais neįgalieji pamato, kad mes taip pat esame silpni ir pažeidžiami, trokštame meilės ir šilumos, išklausymo ir pagalbos. Mes visi esame tokie patys, tik vieni įkalinti fizine prasme, o kiti įkaliname save dvasiškai.“
„Aš negaliu pasiduoti, nes, kai aš sustosiu, tai jau bus viskas“, – sunkiomis akimirkomis savanorei kartojo jos globotinė Diana. Vieną rytą jai „surakino“ nugarą, tad maltietė turėjo padėti Dianai atsisėsti. Ji stipriai įsikabino į jos rankas ir paprašė kelti ją į nieką nekreipiant dėmesio. Staiga pasigirdo skausmingas riksmas, ištrūkęs iš pačių jos širdies gelmių, kurį lydėjo didžiulis noras atsisėsti.
„Niekada nepamiršiu to širdį veriančio garso. Tokiomis akimirkomis suprantu, kaip pernelyg lengvai viską galime pasiekti ir gauti. Kaip pernelyg dažnai nuleidžiame rankas nueidami lengvesniu keliu. Tai ne mes duodame. Iš tiesų mes daug daugiau gauname. Tai mes, neįgaliųjų padėjėjai, esame dėkingi už leidimą padėti ir būti nors truputėlį naudingi. Globotinių žėrinčios akys ir DIDELĖS širdys – mums pati gražiausia ir saldžiausia dovana.“
Tokios patirtys ir istorijos skatina Maltos ordino pagalbos tarnybos savanorius ir administraciją nesustoti, tęsti veiklą ir siekti užsibrėžtų tikslų. Deja, to padaryti negalime be jūsų paramos. Norėdami padovanoti neįgaliesiems vasaros stovyklą Trakų rajone turime surinkti 10 000 EUR, kurie bus skirti stovyklavietės nuomai, dalyvių maitinimui, ekskursijoms, aktyvioms veikloms bei stovykloje dirbančių medikų ir kitų specialistų atlygiui.
Paremti vasaros stovyklą galite čia. Pasirinkite „Aukojimas kortele“, sumą ir mokėjimo paskirtį „Neįgaliųjų stovyklai“.
Arba aukokite į Maltos ordino pagalbos tarnybos (MOPT) sąskaitą LT29 4010 0424 0397 4431.
Dėkojame už jūsų gerumą!
