Paremkite Tapkite savanoriu
Paremkite Tapkite savanoriu

Naujienos

Šiųmetinė neįgaliųjų stovykla – tai pirmieji kartai, kurie įsimins visam gyvenimui

21/06/2023 


Jau tampa tradicija maltietišką vasarą pradėti stovykla neįgaliesiems „Paverskim negalią galia!“. Kaip visada, Monciškėse, specialiai pritaikytoje stovykloje. Nors jūra dar vėsoka, bet saulės šilumos šiemet tikrai netrūko. Kaip ir šiltos bendrystės, atsivėrimų, apsikabinimų, pažinimų, pokalbių, meilės. Taip pat santykių su kitais stovyklos dalyviais, su savimu, su Dievu…

 

Stovyklos pavadinimas – apie savęs įgalinimą

Apie ką kalba stovyklos pavadinimas „Paverskim negalią galia!“? Apie tai, kad negalia neturi būti kliūtis savirealizacijai, apie visavertį gyvenimą, bendravimą, kuris keičia mąstymą ir santykį su tau skirtais išbandymais. Maltiečių bendruomenėje visi esame lygūs, ir visi vienas kitam reikalingi, galintys duoti, padėti, vesti. Vienam daugiau reikia fizinės pagalbos, kitas yra stiprus ir gali padėti dvasinių ieškojimų kelyje.

Šiemet stovykloje ypatinga užduotis teko „senbuviams“, su maltiečiais vasarojantiems jau ne pirmą kartą. Jie buvo įtraukti į veiklų organizavimą, motyvacinius pokalbius, gerųjų pavyzdžių liudijimus, žaidimus ir edukacijas. Kad naujai atvykusieji pamatytų, jog nėra „negaliu“, ir kad būtų stiprūs sulaužyti išankstines nuostatas.

 

Pirmą, bet tikrai ne paskutinį kartą

„Didžioji dalis stovyklautojų maltiečių organizuotoje stovykloje dalyvavo pirmą kartą, tad čia praleistą laiką pavadinčiau pirmųjų kartų stovykla. Pirmą kartą prie jūros, pirmas susitikimas su sielovados vadovu ir mintys apie Dievą, pirmą kartą bendra malda prie jūros leidžiantis saulei, pirmą kartą nepatirti jausmai, pagaliau pirmos šiais metais maudynės, pirma pažintis su Klaipėda“, – apie naujas dalyvių patirtis pasakoja maltiečių sielovados koordinatorė ir stovyklos organizatorė Irena Beržinskienė.

Apie pirmąjį savo dalyvavimą stovykloje prisimena panevėžietė Rasa: „Mane užplūdo tokios tirštos emocijos, kad nežinau, nuo ko pradėti. Svarbu buvo viskas – pažintys, patyrimai, nuostabiai organizuotas laikas, šypsenos, vieni kitų palaikymai. Papuolėme į gerumo bangą, dvasine ir fizine prasme, kuri nuo stovyklos pradžios užliejo, apgobė ir supo. Viskas vyko taip natūraliai. Mes, neįgalieji, nenorime, kad mus perdėtai globotų kaip silpnesnius, nenorime dirbtinio dėmesio, o čia viskas vyko taip natūraliai. Klieriko Kristijono malda ir sielovadinis palydėjimas buvo tikra Dievo dovana. Po stovyklos aš dar ilgai galvosiu apie jo pasakytus žodžius – jie ir pamąstymui, ir džiaugsmui, kad sutikau tokį Dievo žmogų.“

Rasa negali atsidžiaugti, kad stovykloje išsipildė dar viena jos svajonė – teko susitikti su Aurimu Valujavičiumi. Moteris nuolat seka jo reportažus iš įvairių šalių, stebėjo vaikino kelionę per Atlantą. „Išgirdau, kaip Aurimas motyvavo save šioje kelionėje, kaip mokėsi nugalėti nesėkmes, baimes. Jo mokėjimas susikoncentruoti ties tikslu, pozityvumas mane labai įkvėpė. Aš jau aštunti metai neįgaliojo vežimėlyje, o su liga, išsėtine skleroze, kovoju 23 metus. Pokalbis su Aurimu buvo stiprybės gurkšnis, paskata drąsiai pasitikti gyvenimo iššūkius“, – kupina įspūdžių dalijasi Rasa.

 

Įsimintina buvo kiekviena stovyklos diena

Stovyklos tvarkaraštis buvo toks tirštas įvykių, kad kiekviena diena vyko skirtingai ir turėjo savo pavadinimą bei užduotį.

Pirmoji buvo apsikabinimų diena. Teko pasisveikinti ir apsikabinti su 53 žmonėmis – tiek dalyvių šiemet atvyko į stovyklą. 29 neįgalieji ir 24 helperiai. Visus pasitiko maltiečių prezidentas Bronius Einars, kuris stovyklos dalyviams linkėjo gero laiko ir gražių naujų draugysčių. Jos pradėjo megztis jau pirmą vakarą, kai, susiskirsčius į 4 grupeles, reikėjo galvoti savo šūkį, kuris lydėjo visą stovyklavimo laiką.

Ekskursijos diena. Ne po aplinkinius pušynus ar prie jūros, o į Klaipėdą, kur pastiko gidė – Klaipėdos apskrities gidų gildijos tarybos pirmininkė Rasa Miuller. Stovyklos organizatorė I. Beržinskienė prieš ekskursiją nerimavo, ar visi dalyviai atlaikys kelionę šiltą vasaros dieną, ar neįgaliųjų vežimėliai gerai judės akmenuotu senamiesčio grindiniu. Viskas pavyko puikiai! Apžiūrėta Teatro aikštė, Anikės skulptūra, aplankytas Šiaurinis ragas, Klaipėdos „Meridianas“…

Kiek vėliau įvyko susitikimas broliu pranciškonu Sigitu Benediktu Jurčiu. Kartu su juo stovyklautojai keliavo į Šventojo Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią.

Vakaras buvo skirtas sportui – bočios žaidimui. Apie jį pasakojo Kauno ir Kauno rajono maltiečių neįgaliųjų komanda – jie, pasivadinę „Maltiečių riteriai“, dalyvauja šios parolimpinės sporto šakos čempionatuose.

Trečioji diena buvo skirta kūrybiškumui. Maltiečių draugai „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ dovanojo kosminio pozityvumo bendrystę ir skatino visus įsitraukti į žaidimus. Tuo pat metu norintiems vyko kūrybinės dirbtuvėlės – buvo spalvinamos mandalos, fraktalai. Šis procesas ramina, padeda susikoncentruoti ir lavina ne tik ranką, bet ir kūrybiškumą!

Svečių diena prasidėjo piligriminiu žygiu į Šventąją, kur Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės, bažnyčioje vyko šv. Mišios. Jas aukojo maltiečių vyskupas Darius Trijonis kartu su maltiečių sielovados vadovu kunigu Vytautu Rapaliu ir Šventosios parapijos klebonu kan. Zenonu Degučiu. Vyskupas Darius pasakė įkvepiantį pamokslą apie talentus – kiekvienas žmogus jų turi, tiek vaikštantis, tiek ratukuose. Nereikia tarpusavyje lygintis, nereikia savęs nuvertinti. Reikia atrasti savus talentus ir juos puoselėti. Būtina tuo tikėti.

Į stovyklą užsuko vienas jos įkūrėjų brolis pranciškonas iš Kretingos Paulius Vaineikis. Bendraujant ir šlovinant Viešpatį skambėjo svarbūs žodžiai – visi mes esame lygūs!

 

Atrandame bendrystę su neįgaliaisiais, bendruomenė plečiasi“

Tai maltietės Bangos iš Panevėžio žodžiai. „Žinojau apie stovyklą, bet niekada neteko būti, o tuo labiau lydėti globotinę. Atvykau su neįgaliąja Rasa, buvau su ja piligriminėje kelionėje į Lurdą, daug naujų patyrių parsivežiau. Mes, Panevėžio maltiečiai, tik pradedame veiklą su neįgaliaisiais ir matome, kokia ji reikalinga, kaip žmonėms trūksta bendrystės. Tad, manau, mūsų maltietiška bendruomenė plėsis. Ypač mane įkvėpė Kauno maltiečių pavyzdys – kaip jie draugauja su neįgaliaisiais, tikra komanda, matai, kad jiems gera būti drauge.“

 

Stovyklos dalyvių atsiliepimai

„Čia tokia stipri bendrystės energetika, nė nematai, ar žmogus su negalia, ar ne. Vyksta sielų draugystė, žmonės čia turi dideles širdis. Pas maltiečius meilė tvyro ore, jos tiesiog visur labai daug.“ – Rasa

„Buvau panašiuose renginiuose su kitomis organizacijomis. Pagrindinis skirtumas, kad maltiečiuose jautiesi žmogumi. Čia į tave nežiūri „biudžetiškai“. Čia nebijai prašyti pagalbos, jautiesi bendruomenės dalimi, esi bendrystėje.“ – Paulius

Ten buvo pats geriausias laikas. Aš visada sakydavau, kad man geriausia sanatorijoje, bet šitoje stovykloje buvo 200 proc. geriau.“ – Miglė

„Aš esu stipri, bet kartais noriu, kad kas nors paimtų man už rankos ir pasakytų: viskas bus gerai. Na ir kas, kad nesimaudžiau jūroje ar dar kažkas nepavyko, jūs buvote, kai man to labiausiai reikėjo.“ – Saulė  

„Ačiū visiems už bendrystę, gerumą, rūpestį ir juoką. Įsimintina labai ir nepamirštama.“ – Elzė

„Nerealus laikas buvo. Tiesiog dar mintimis stovykloje. Ir pamėgau dainą, kurios nemėgau.“ – Kęstutis

„Visiems dėkoju už gerai praleistą laiką, jūs nepakartojamai tolerantiški Dievo angelai. Myliu visus, apkabinu.“ – Vytautas