Tikėjimas ir žmogiškumas peržengia žemėlapių ribas ir gyvena mūsų širdyse
Kiekvienais metais didžiulis skaičius tikinčiųjų iš viso pasaulio įsilieja į piligrimines keliones, ieškodami dvasinės stiprybės, palaimos ir artimo ryšio su Dievu. Viena garsiausių katalikiškos piligrimystės vietų Europoje yra Lurdas, esantis pietų Prancūzijoje, kur kiekvienais metais pirmąjį gegužės savaitgalį iš viso pasaulio susirenka maltiečiai ir jų lydimi globotiniai su negalia. Tačiau ne visi gali išsiruošti į tokią piligrimystę – negalinčius vykti į Prancūziją maltiečiai kviečia į Lietuvos lurdus.
Šiemet gegužę Lietuvos maltiečiai į piligriminę kelionę į Prancūzijos Lurdą kartu su neįgaliaisiais vyko jau 16 kartą. Lietuvių delegacija buvo gausi – iš viso 76 piligrimai: 26 keliavo lėktuvu, 47 autobusu ir 3 savarankiškai. Neįgalūs piligrimai į šią kelionę galėjo išvykti Lietuvos žmonių, aukojusių Lurdo žvakių akcijoje, dėka. Iš viso buvo surinkta beveik 30 000 eurų.
„Visos kelionės vidinė būsena – kaip palaiminimas”
Šiemet pirmą kartą su maltiečiais važiavo Galinos ir Alvido šeima. Jie kartu jau beveik 25 metus, likimas suvedė abu, kai po stuburo traumų gyvenimą teko tęsti neįgaliojo vežimėliuose. Bet pora nesiskundžia – namuose netrūksta meilės, pagarbos ir tikėjimo. „Esame religinga šeima, Dievas lydi mus. Bet Lurde Prancūzijoje nesilankėme, vis pasvajodavome, nes vieniems patiems keliauti nėra lengva. Kitais metais švęsime savo sidabrines vestuves, tad Lurde mūsų tikslas padėkoti Dievui, Švč. Mergelei Marijai, kad sutikome vienas kitą, kad einame kartu gyvenimo keliu su meile ir tikėjimu“, – pasakoja Galina.
Po kelionės pakalbinta Galina sunkiai valdo savo pakilias emocijas: „Dievas mane suvedė su maltiečiais. Nežinau, ar gali būti saugesnė, labiau tikėjimą tvirtinanti ir energijos priduodanti piligrimystė. Nė vieno pavargusio žodžio, nė vieno atsakyto prašymo – maltiečiai tokia vieninga, tokia galinga bendruomenė. Negaliu jausmo nusakyti žodžiais, tiesiog norėjosi kuo ilgiau būti kartu. Visos kelionės vidinė būsena – kaip palaiminimas.”
Tokios mintys ir įspūdžiai lydėjo visus Lietuvos piligrimus, patyrusius, kaip tūkstančiai žmonių su negaliom, ligom ir dvasios sopuliais, lydimi tūkstančių maltiečių iš viso pasaulio, randa tikėjimo ir tarnystės krikščioniškąją prasmę. Tai yra kelionė, kuri išvargina fiziškai, bet leidžia pažinti sielą.
Kelionė į Prancūzijos Lurdą ne visiems yra pasiekiama
Ne visi, norintys patirti piligrimystę į šventąsias vietas užsienyje, gali tai sau leisti dėl ligų, fizinių ar finansinių priežasčių. Todėl gegužės 18 d., šeštadienį, 12 val. trijuose maltiečių veiklos regionuose buvo aukojamos Šv. Mišios lietuviškuose lurduose. Tą pačią dieną ir valandą malda skambėjo Palangos lurde Lietuvos vakaruose, Nemunaičio lurde Lietuvos pietuose ir Švedriškės lurde Lietuvos rytuose. Visus norinčius dalyvauti gyvai ar mintimis maltiečiai sujungė į bendrą visą šalį apimančią maldą, kurios galia dovanoja ligoniams sveikatą, sustiprina tikėjimą ir pasitikėjimą vieni kitais, o pasauliui atneša taiką ir susiklausymą.
„Tegul piligrimystės jausmas ir tikėjimo stiprybė peržengia žemėlapių ribas. Parvežėme Prancūzijos Lurdo dvasią – tegul ji nusileidusi Lietuvoje vienija, liudija viltį ir palinkėjimą keliauti su Dievu savo gyvenimo kelią”, – nauja tradicija pratęsti gegužės mėnesio piligrimystę Lietuvoje džiaugiasi kelionės organizatorė maltiečių sielovados koordinatorė Irena Beržinskienė.
Palangos lurdas – maltiečių susibūrimas prie Birutės kalno virsta tradicija
Pirmą maltiečių susibūrimą Palangos lurde padiktavo pandemija – tuomet Prancūziją buvo galima pasiekti tik mintimis ir maldomis. Tokia situacija paskatino ieškoti būdų, kaip bendrystėje su maltiečių dvasiniais vadovais, savanoriais, neįgaliaisiais, sergančiais senyvo amžiaus žmonėmis – visai gausiai maltiečių bendruomenei – susijungti ir pratęsti ilgametę vienybės maldoje už silpnuosius tradiciją.
Šiemet toks susibūrimas Birutės parko lurde vyko jau ketvirtą kartą. Šv. Mišias aukojo Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios klebonas Kęstutis Balčiūnas ir kunigas Saulius Stumbra, kuris kartu minėjo XXI kunigystės šventimų metines. Bendrai maldai už viltį, bendrystę, atjautą ir palydėjimą ligoje susirinko Vakarų regiono maltiečiai su savo globojamaisiais, taip pat palangiškiai ir miesto svečiai. Gausus būrys ,,Baltijos“ mokyklos mokinių padėdami renginio metu pradėjo savo savanorystės kelią.
Toks laikas kartu, bendra malda moko mus tiesiog nusiraminti, susitaikyti ir mokytis viską priimti ramiai.
Nemunaičio lurdas – kartu su miestelio bendruomene
Nemunaičio lurdą maltiečių piligrimystė šiemet pasiekė pirmą kartą. Čia 12 km į pietus nuo Alytaus, dešiniajame Nemuno krante, Nemunaičio bažnyčios šventoriuje pastatytą lurdą 1930 m. įrengė klebonas Adalbertas Vaitiekus Želnys.
Jame pasimelsti gegužės 18 d. susirinko Pietų Lietuvos maltiečiai iš Alytaus, Simno, Pivašiūnų, Marijampolės, Prienų ir kt. Į maltiečių kvietimą bendrai maldai gausiai atsiliepė ir Nemunaičio bendruomenė. Šv. Mišias aukojo kunigas Rimantas Simanavičius. Jos vyko už viltį, bendrystę, piligrimystę, kaip gyvenimo kelią. Maltiečiai prašė Dievo globos ir vedimo įgyvendinant didįjį savo tikslą – tarnauti kenčiantiems, nešti jiems tikėjimą ir pagalbą.
Susibūrime dalyvavo šeši iš Prancūzijos Lurdo grįžę piligrimai – jie dalinosi kelionės įspūdžiais ir prisiminimais, buvo galima įsipilti atvežto šventojo vandens.
Švedriškės lurdas – pirmosios Šv. Mišios prie grotos
Apie senąjį Švedriškės lurdą žinių nėra daug. Žinoma tik tai, kad po karo Švedriškės lurdą nugriovė, bet Švč. Mergelės Marijos statulą žmonės išsaugojo ir 1991 m. rugpjūčio 18 d. lurdą atstatė bei pašventintino kunigas Alfredas Kanišauskas.
Pats Švedriškės kaimas yra įsikūręs 18 km į Šiaurės Vakarus nuo Ignalinos ir garsėja savo medine neogotikine, dvibokšte Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Švedriškės lurde Šv. Mišias aukojo Visagino klebonas kunigas Raimundas Jurolaitis. Maltiečiai kartu su vietine bendruomene meldėmės už bendrystę, už sveikatą, už tikėjimo saugojimą ir pagalbą vargstantiems – už tai, ką jie kaip didžiausią vertybę, puoselėja eidami pas globojamus žmones.
Po Šv. Mišių vietiniai gyventojai pasakojo apie lurdo grotos atsiradimą Švedriškėje, apie jį supančias legendas, o maltiečiai piligrimai dalinosi įspūdžiais apie kelionę į Prancūzijos šventovę Lurdą, taip pat iš ten atvežtu šventuoju vandeniu.
Neapsieita ir be maltiečių sriubos! Pasak Švedriškės gyventojų, tai buvo pirmosios Šv. Mišios ir toks gausus susibūrimas prie Švč. Mergelės Marijos grotos.
