Vasaros sezonas: patarimai, kaip elgtis prie vandens telkinių
Kiekvienais metais, prasidėjus karštajam vasaros sezonui, prie vandens telkinių ima buriuotis šimtai atostogautojų ir stipriai išauga skęstančiųjų ir nuskendusiųjų žmonių skaičius. Remiantis statistikos duomenimis, Lietuvoje per metus nuskęsta apie 132 žmones, 6 iš jų – vaikai. Dažnai neįvertinamos galimos neatsargaus elgesio pasekmės ir nežinoma, kaip reikėtų elgtis nelaimės atveju, todėl dalinamės maltiečių pirmosios pagalbos koordinatoriaus Justino rekomendacijomis.
Siekiant išvengti nelaimių, svarbu laikytis prevencinių priemonių, t. y. saugaus elgesio taisyklių vandenyje ir prie vandens:
– nepalikti prie vandens telkinio mažamečių vaikų be priežiūros;
– vengti vietų, kuriose yra galimybė netikėtai įkristi į vandenį (prieplauka, molas, skardis);
– nesimaudyti nuošaliose vietose – maudynėms pasirinkti viešąjį paplūdimį, kuriame būtų žmonių, galinčių padėti nelaimės atveju (tokiuose paplūdimiuose paprastai budi gelbėtojai);
– nesimaudyti pavalgius ar pavartojus alkoholinių gėrimų;
– neplaukti už pažymėtų plūdurų (net turint puikius plaukimo įgūdžius);
– nešokinėti nuo tiltelio (vandens telkinio dugnas gali sužeisti);
– perkaitus į vandenį lipti lėtai ir neskubant;
– vengti plaukiojimo ant pripučiamų daiktų (ypač jūroje);
– plaukiant valtimi neišdykauti ir nesiūbuoti.
Jeigu patarimų nepaklausėte ir pradėjote skęsti, reikėtų:
– pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipti mojuojant rankomis;
– apsidairyti aplinkui – galbūt šalia plūduriuoja daiktai, už kurių galima prisilaikyti ir pailsėti;
– visomis išgalėmis stengtis pasiekti krantą.
Jeigu pamatėte skęstantį žmogų:
– pasistenkite šaukdami atkreipti aplinkinių dėmesį, išsiaiškinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.), ir skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112;
– jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę;
– jeigu šalia nėra žmonių, pamėginkite gelbėti skęstantįjį priplaukę prie jo plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
Įsidėmėkite – gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai. Svarbiausia jūsų saugumas.
Nuoseklūs žingsniai ištraukus skenduolį iš vandens:
1. Jeigu nematėte, kaip žmogus skendo, galima įtarti stuburo traumą.
Labai dažnai neatsargiai šokdami į vandenį žmonės susilaužo kaklo slankstelius. Stenkitės skenduolį judinti minimaliai, o jeigu esate ne vienas, liepkite kitam prilaikyti galvą taip, kad kaklas nejudėtų.
Jeigu matėte, kaip žmogus skęsta, ir tai įvykio jam plaukiant vandenyje, galite būti tikri, jog didelės kinetinės jėgos nebuvo, kuri galėtų nulemti stuburo traumą.
2. Patikrinkite ar žmogus sąmoningas: paklauskite, kas atsitiko, ir sukelkite skausminį dirgiklį;
3. Jeigu žmogus nėra sąmoningas, reikėtų skubiai kviesti pagalbą tel. nr. 112 (jeigu to nepadarėte anksčiau);
4. Atverkite kvėpavimo takus, t. y. atloškite galvą, arba įtarus stuburo traumą išstumkite apatinį žandikaulį (jeigu yra svetimkūnių, pašalinkite juos pirštu);
5. Įvertinkite kvėpavimą (10 sek.): padėkite ranką ant krūtinės, ausį priglauskite prie burnos ir stebėkite krūtinės ląsta (jauskite, matykite, girdėkite);
6. Jeigu įtariate stuburo traumą, laikykite galvą neutralioje padėtyje, kad kaklas nejudėtų, o atmetus stuburo traumą suteikite stabilią šoninę padėtį;
7. Jeigu žmogus nekvėpuoja, nedelsiant pradėkite pradinį gaivinimą: pirmiausia atlikite 2–5 įpūtimus, ir jeigu po įpūtimų nepradėjo kvėpuoti – gaivinkite: atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kas 5 ciklus vertinkite būklę (1 ciklas – 30:2);
8. Gaivinimą galite nutraukti tik tada, jeigu nukentėjusysis atsigavo, jėgos išseko, atvyko medikai ar teikti pagalbą yra nebesaugu.
Džiaukitės vasara atsakingai. Saugumas – visų svarbiausia.
