22/11/2021
Raseiniai. Tai vienas seniausių Lietuvos miestų, talpinantis begales istorijų. Tarp jų ir mūsų globojamųjų. Jonas – buvęs statybininkas. Jam net 97-eri. Nors šeimyna buvo gausi, visi artimieji jau mirę, vaikų niekada neturėjo, draugų taip pat nėra, o žmonai paskutinį sudie ištarė prieš 12 metų. Kilęs iš garsios giminės. Jono močiutės brolis – visiems puikiai žinomas […]
18/11/2021
Kaunas. Sakoma, kad tai laimingų žmonių miestas. Visgi, ne pas visus ta laimė apsilanko… 80-metė Janina – buvusi inžinierė, 36 metus pradirbusi Kauno radijo gamykloje. Pensija maža, didelę riekę pensijos kas mėnesį reikia atriekti vaistams, be kurių būtis būtų neįmanoma, o dar artėja šalnos ir dideli mokesčiai už šilumą. Lyg to būtų maža, ji vieniša… […]
15/11/2021
Klaipėda. Čia gyvena mūsų globojama Birutė. Ji sulaukusi garbaus amžiaus – 90 metų. Tačiau gyvenimas nuo pat vaikystės buvo negailestingas. II pasaulinio karo metais, dar būdama paauglė, su visa šeima buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Vokietijoje. Stebuklas, kad liko gyva. Tiek patyrusi ji nusipelnė orios senatvės. Tačiau ligų kamuojama moteris vos pereina per kambarį. O […]
11/11/2021
Palanga. Turtingas kurortas. Bet vienišų senolių gyvenimas ir čia ties skurdo riba. Lankome buvusius mokytojus – visą gyvenimą atidavę pedagoginiam darbui, šiandien jie vargsta gaudami menkas pensijas. Emilijai – 80. Buvusi chemijos ir biologijos mokytoja. Visiškai vieniša – prieš trisdešimt metų kartu su vyru autoįvykyje žuvo vienintelė dukra. Jai tebuvo 27-eri… Šiandien maltiečiai jai visas […]
09/11/2021
Oskaras su močiute Birute susitinka jau antrą kartą. Nesimatė visus metus – per juos daug kas keitėsi. Berniuko naujienos džiugios – šiemet jau pirmaklasis. Birutės pasakojimas liūdnesnis – vasarą patyrė infarktą, buvo operuojama. Bet močiutė ir tamsiausiuose dalykuose įžvelgia šviesą – džiaugiasi, kad ją vienišą po ligos slaugė maltietė Rita. Ji ir Birutės mylimu šuniuku […]
09/11/2021
„Nu tokia skani sriubikė, kad valgyk ir norėk, – džiaugiasi senolis Zigmas, paragavęs savanorės Gražinos atnešto maisto. – Našlys esu jau seniai. Dievas pasiėmė ne tik žmonikę, bet ir kojas. Tai dabar Gražinutė man ir maitintoja, ir vairuotoja. Pas daktarus vežioja, ant kapų… Su ja nieko nebijau. Tik tų sąskaitų už buto šildymą.“ Tokių vienišų […]
